minimalzmo dail susiklostė 20 a. 7 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose kaip priešprieša emocingai abstrakčiojo ekspresionizmo tapybai. Minimalizmui atsirasti įtakos turėjo potapybinė abstrakcija. Įkvėpti rusų konstruktyvizmo, suprematizmo (ypač K. Malevičiaus paveikslo Juodas kvadratas baltame fone 1913), De Stijl grupės (veikė 1917–31) narių (P. Mondriano), J. Cage’o kūrybos, dailininkai siekė supaprastinti meno kūrinį iki elementarių geometrinių formų, nenaudoti jokio konteksto, atsisakyti vaizduojamojo, iliuzionistinio meno kūrinio pobūdžio. Siekdami, kad kūrinyje nebūtų individualaus braižo ir asmeninės raiškos, minimalizmo kūrėjai naudojo pramonines medžiagas (plieną, aliuminį, plastiką, kita) ir taikė pramoninės gamybos metodus. Kūrė geometrinius trimačius objektus (C. Andre, D. Juddas, S. Le Wittas, R. Morrisas, R. Serra), tapybos kūrinius (F. Stellos dryžuoti paveikslai, A. Reinhardto monochrominės drobės).
D. Flavin. Be pavadinimo (skirta O. Freundlichui; fluorescencinės lempos, 1990, Rytų Vokietijos muziejus‑galerija Regensburge; © LATGA / ARS, 2020)
Minimalizmo terminas plačiau imtas vartoti po 1965 filosofo R. Wollheimo (1923–2003) straipsnio Minimalusis menas (Minimal Art), išspausdinto žurnale Arts Magazine, ir 1968 Minimal Art parodos, surengtos Hagoje, Düsseldorfe ir Berlyne. Žymiausi minimalizmo atstovai – C. Andre, D. Juddas, S. Le Wittas, R. Morrisas, R. Serra, D. Smithas, F. Stella ir kiti. Minimalizmas turėjo įtakos instaliacijai atsirasti – eksponuojant kūrinius erdvėje siekiama ją transformuoti, įtraukti žiūrovą (R. Morriso kūriniai, D. Flavino šviesos instaliacijos). Minimalizmas turėjo įtakos K. Varnelio kūrybai.
-minimalizmas
452