minimalùsis gyvẽnimo lỹgis, MGL, bãzinė sociãlinė šmoka, minimalių vartojimo poreikių tenkinimo rodiklis.
Samprata
Minimalusis gyvenimo lygis gali būti naudojamas kaip socialinės atskirties matas. Jis yra vienas rodiklių, nustatančių skurdą šalyje. Minimaliojo gyvenimo lygio nustatymo reikalavimus reglamentuoja tarptautiniai susitarimai, pvz., Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (1948). Joje teigiama, kad kiekvienas žmogus turi teisę į pakankamą gyvenimo lygį, kuris garantuotų jo ir jo šeimos gerovę – maistą, drabužius, būstą, medicininę priežiūrą ir būtiną socialinį aptarnavimą. Minimalųjį gyvenimo lygį siekiama garantuoti minimaliuoju darbo užmokesčiu.
MGL Lietuvoje
Lietuvoje minimalusis gyvenimo lygis apibūdinamas kaip šeimos mėnesinių pajamų suma, per mėnesį tenkanti vienam žmogui ir garantuojanti minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, kuris atitinka organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, t. p. minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių, sanitarijos ir higienos reikmenų, buto, komunalinių, buitinių, transporto, ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų poreikius. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje buvo nustatomas dvejopas minimalusis gyvenimo lygis: taikomasis ir skaičiuojamasis.
Taikomąjį minimalųjį gyvenimo lygį 1990–2008 nustatė ir tvirtino Vyriausybė. Jo dydį lėmė valstybės biudžeto galimybės. Tokio tipo minimalusis gyvenimo lygis Lietuvoje pirmą kartą buvo nustatytas 1990 remiantis minimaliu vartojimo krepšeliu ir taikant statistinį normatyvinį metodą. Dėl staigaus infliacijos didėjimo 1991 taikomasis minimalusis gyvenimo lygis buvo indeksuotas keturis kartus. Vėliau indeksavimas su infliacija buvo siejamas mažiau. Taikomasis minimalusis gyvenimo lygis buvo lygus absoliučiai skurdo ribai ir naudotas nustatant socialines išmokas: našlaičio stipendijas, šeimos, laidojimo pašalpas, nėštumo pašalpas besimokančioms motinoms ir kita.
Skaičiuojamasis minimalusis gyvenimo lygis buvo nustatinėjamas 1993–2008. Kaip ir taikomasis minimalusis gyvenimo lygis, jis buvo grindžiamas minimalių vartojimo poreikių tenkinimu. Skaičiuojamojo minimaliojo gyvenimo lygio pagrindas buvo minimalaus maisto produktų rinkinio vertė. Tokio rinkinio maisto produktų kiekis ir sudėtis buvo nustatoma atsižvelgiant į suaugusio žmogaus maisto produktų vartojimo normas ir vaikų racionalios mitybos normas.
Vyriausybė oficialiai netvirtino skaičiuojamojo minimaliojo gyvenimo lygio. Jį nustatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal Lietuvos statistikos departamento namų ūkių biudžetų tyrimų rezultatus. Skaičiuojamojo minimaliojo gyvenimo lygio maisto produktų verte buvo remiamasi nustatant absoliučią skurdo ribą, t. p. valstybės remiamų pajamų dydį, kuris siejamas su minimaliu maisto produktų poreikio tenkinimu. 1999 skaičiuojamasis mėnesinis minimalusis gyvenimo lygis buvo apie 187,5 lito, 2004 – 201 litas, 2008 – 350 litų.
Bazinė socialinė išmoka Lietuvoje
Nuo 2008 socialinės apsaugos išmokoms apskaičiuoti vietoje taikyto minimaliojo gyvenimo lygio naudojamas kitas rodiklis – bazinė socialinė išmoka. 2008–2014 ji sudarė 130 litų, 2015–2019 – 38 eurus, 2020–2021 – 39 eurus, nuo 2022 01 – 42 eurus, nuo 2022 06 – 46 eurus, nuo 2023 – 49, nuo 2024 – 55 eurus.
2166