ministèrija (lot. ministerium – tarnavimas, tarnyba), svarbiausia valstybės vykdomosios valdžios institucija, atliekanti jai pavestų sričių valstybinio valdymo funkcijas. Ministerija nustatytos veiklos srityje įgyvendina valstybės valdymo politikos parengimo, norminio teisinio reglamentavimo bei jos reguliavimo sistemai priklausančių institucijų koordinavimo ir kontrolės funkcijas. Ministerijai vadovauja ministras.
Kiekvienos šalies ministerijos sistema priklauso nuo įvairių nacionalinių, istorinių, politinių, geografinių ir kitų veiksnių. Ministerijų skaičių dažniausiai lemia objektyvūs valstybės valdymo poreikiai. Kai kuriais atvejais lemiamą vaidmenį turi ir subjektyvūs veiksniai, susiję su politine konjunktūra, pvz., valdžioje esančios politinės partijos ministerijas dažniausiai steigia siekdamos įgyvendinti koalicijos partneriams duotus priešrinkiminius pažadus skirti juos ministrais. Daugelyje pasaulio valstybių ministerijos yra tradicinės vykdomosios valdžios sistemos institucijos, bet jų skaičius ir pavadinimai įvairiose šalyse skiriasi. Dažniausiai jos vadinamos ministerijomis, bet yra ir kitų pavadinimų, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje valdymo svarbiausios institucijos vadinamos departamentais, Lotynų Amerikos valstybėse (Panamoje, Peru ir kitose) – sekretoriatais. Švedijoje ir Norvegijoje valdymo pagrindinės institucijos t. p. vadinamos departamentais, o ministerijomis oficialiai vadinamos tik žinybos, tvarkančios užsienio reikalus.
Vakarų Europos valstybėse ministerijos pradėtos steigti 16 amžiuje.
Lietuvoje pirmosios ministerijos buvo įkurtos 20 amžiaus pradžioje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ministerijų sistema buvo nuolat reformuojama, nuo 2001 kiekybiniu aspektu ji nekito – funkcionavo 13 ministerijų. 2009 pradžioje įsteigta dar viena ministerija (Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija). Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu ministerijas steigia ir naikina Lietuvos Respublikos Seimas.
301