minstras (lot. minister – tarnas), politinio pasitikėjimo pagrindu paskirtas ministerijos vadovas, vyriausybės narys. Ministras sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, tiesiogiai atsako už jam pavestą valdymo sritį ir vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijai priskirtais klausimais, vykdo kitas teisės aktų nustatytas funkcijas. Ministras disponuoja politine valdžia, o kaip tam tikros ministerijos vadovas turi ir administracinio pobūdžio įgaliojimus. Ministras dažniausiai yra profesionalus politikas, kartais ministru skiriamas anksčiau su politika nesusijęs tam tikros valdymo srities profesionalas ar specialistas. Ministras dažniausiai yra vienos rinkimus laimėjusios politinės partijos ar politinių partijų koalicijos narys.
Kai kurių šalių konstitucijos kandidatams į ministrus nustato tam tikrus reikalavimus, pvz., kad būtų įgijęs tos šalies pilietybę (Meksika, Paragvajus, Salvadoras, Švedija ir kitos), t. p. gali būti nustatomas amžiaus cenzo ribojimas – vyriausybės nariu gali būti paskirtas ne jaunesnis kaip 25 metų (Azerbaidžanas, Brazilija, Kosta Rika, Salvadoras), ne jaunesnis kaip 30 metų (Meksika, Norvegija) ar ne jaunesnis kaip 35 metų asmuo (Egiptas).
Ministro funkcijas vykdantis asmuo kai kuriose šalyse vadinamas sekretoriumi (pvz., Argentinoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose), valstybės sekretoriumi (Didžiojoje Britanijoje, Haityje, Hondūre, Meksikoje). Pagal įgyvendinamų ar vykdomų funkcijų pobūdį skiriama ministras, valstybės ministras, jaunesnysis ministras ir ministras be portfelio. Vienose šalyse (Portugalijoje, Prancūzijoje) valstybės ministrai vadovauja svarbiausioms ministerijoms. Šis rangas laikomas aukštesniu nei paprasto ministro. Kitose valstybėse (Didžiojoje Britanijoje, Indijoje) valstybės ministro rangas laikomas žemesniu nei ministro, nes jis dažniausiai yra tik didelės ministerijos vadovo pavaduotojas. Japonijoje visi vyriausybės nariai vadinami valstybės ministrais. Jaunesniojo ministro (kartais dar vadinamo parlamento sekretoriumi) rangas būdingas bendrosios teisės sistemos šalims (Didžioji Britanija). Jaunesnysis ministras dažniausiai padeda ministrui įgyvendinti jo parlamentines funkcijas. Ministras be portfelio dažniausiai vykdo tam tikrus vyriausybės ar jos vadovo pavedimus ir ministerijai nevadovauja (Lietuvoje ministras be portfelio buvo skiriamas 1991 02–1993 03).
Lietuvoje ministrą pareigoms skiria ir iš jų atleidžia Prezidentas ministro pirmininko teikimu. Pretendentams ministrų pareigybei užimti galiojantys teisės aktai nenustato amžiaus cenzo, nekelia išsilavinimo ir kitų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
301