minstras (lot. minister – tarnas), Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčios Unitas Lithuaniae ordinuotas dvasininkas, kunigas. Terminas kilęs iš lotyniško termino Verbi Dei Minister – Dievo Žodžio skelbėjas, pamokslininkas. Sinodo dokumentacijoje lenkų kalbos sąvoka vartota iki 19 a. vidurio, kai Rusijos caro valdžios potvarkiu buvo pareikalauta visą dokumentaciją tvarkyti rusų kalba. Nuo tada atsirado sąvoka pastor. Gdansko didžiojoje agendoje (1637) šios sąvokos vartojamos greta viena kitos. Manoma, kad sąvoka ministras reiškė dvasininką administratorių (kleboną), o pastor – tik dvasiniais dalykais besirūpinantį kunigą. J. Jablonskiui rekomendavus, po 1919 lietuvių sinodo dokumentacijoje vartojama sąvoka kunigas.
942