minstrų tarýbos prmininkas, kai kurių valstybių (Bosnijos ir Hercegovinos, Italijos, Lenkijos ir kitų) vyriausybių vadovas. Kai kuriose valstybėse yra sudaromos ministrų tarybos, bet jų pagrindiniuose įstatymuose šios institucijos vadovas vadinamas ministru pirmininku (Albanija, Baltarusija, Belgija, Bulgarija, Graikija). Dažniausiai ministrų tarybos vadovą skiria ir atleidžia prezidentas (Albanija, Indija, Italija, Lenkija) arba monarchas (Belgija, Danija). Kai kurių valstybių konstitucijos numato privalomą parlamento pritarimą (Baltarusija) ar tiesiog parlamento iniciatyvos teisę skirti ministrų tarybos pirmininką (Belgija). Netradicinė ministrų tarybos pirmininko skyrimo procedūra reglamentuota Bosnijos ir Hercegovinos (skiria valstybės vadovo funkcijas vykdanti kolektyvinė institucija – Prezidiumas, o įgaliojimus veikti gauna, kai jo kandidatūrai pritaria parlamentas) bei Etiopijos (renkamas iš parlamento narių 5 metams) konstitucijose.
Ministrų tarybos pirmininkas atstovauja ministrų tarybai, tvirtina posėdžių darbotvarkę ir pirmininkauja posėdžiams, formuoja bendrą ministrų tarybos politiką, yra atsakingas už jos įgyvendinimą ir garantuoja šios politikos vienovę, koordinuoja ministerijų ir kitų centrinių institucijų veiklą, siūlo prezidentui skirti ir atleisti ministrus. Ministrų tarybos pirmininko (kaip ir ministro pirmininko) įgaliojimų laipsnis įvairiose valstybėse gali skirtis. Dažniausiai jis priklauso nuo to, kas yra vykdomosios valdžios vadovas – prezidentas (monarchas) ar ministrų tarybos pirmininkas.
LIETUVOS Konstitucijoje (1938) ir Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme (1990) paminėta Ministrų Taryba, bet terminas ministrų tarybos pirmininkas nevartotas. Ministrų Tarybos vadovas vadintas ministru pirmininku.
301