Minòjas, Mnas (Minōs), graikų mitologijoje – Kretos karalius. Vienas Dzeuso ir Europės sūnų, kuriuos įsūnijo bevaikis Kretos valdovas Asterijas. Jam mirus Minojas tapo didelės jūrų valstybės karaliumi. Minojo žmona Pasifajė (Saulės dievo Helijo duktė) nuo Poseidono ar nuo jo pasiųsto jaučio pagimdė pusiau žmogų, pusiau jautį – Minotaurą, kurį Minojas uždarė Dedalo pastatytame labirinte. Kai Pasifajės ir jo sūnų Androgėją po pergalės Atėnų varžybose sudraskė Maratono jautis, Minojas kaip atpildo iš atėniečių pareikalavo kartą per 9 metus atsiųsti 7 vaikinus ir 7 merginas Minotaurui suėsti.
Minojas buvo Kretos įstatymų kūrėjas, Ido saloje jis tardavosi su Dzeusu. Hade su Ajaku ir broliu Radamantu Minojas teisdavo mirusiuosius. Archeologiniai radiniai Kretoje liudija, kad mitai apie Minoją susiję su 17–14 a. prieš Kristų salos istoriniais įvykiais. Mitas atspindi laikotarpį, kai tikėta, kad giminių pradininkais buvę įvairūs gyvūnai, ypač jautis.
1489