minorãtas (lot. minor – jaunesnysis), paveldėjimo sistema, kai turtas atitenka jauniausiajam sūnui ar giminės atstovui, dažniausiai vyrui. Pasitaikydavo rečiau nei majoratas. Motyvuota, kad jauniausiasis sūnus turi daugiausia galimybių rūpintis namais ir tėvais. Buvo taikomas senovės Indijoje, senovės Kinijoje. Apie minoratą užsimenama Biblijoje. Mongolų imperijos įkūrėjas Čingischanas savo turtą ir sostą perleido jauniausiajam ketvirtajam sūnui. Viduriniais amžiais taikytas Skandinavijoje, kai kuriose Anglijos grafystėse, 1327 Nottinghame teismas pripažino privalomą minorato taikymą. Kai kuriose valstybėse buvo suprantamas ne kaip visos, bet didesnės tėvų turto dalies paveldėjimas (pvz., Japonijoje). Daugelyje valstybių galiojo iki 19 amžiaus. Buvo paplitęs ir Lietuvoje.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |