Mińsk Mazowiecki

Mińsk Mazowiecki (Mazòvijos Mnskas), miestas Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje, į rytus nuo Varšuvos; Mińsko apskrities centras.

40 467 gyventojai (2021).

Per Mińsk Mazowiecki eina Varšuvos–Maskvos geležinkelis. Geležinkelio transporto remonto įmonės, keltuvų įrenginių, statybinių medžiagų gamyba, elektrotechnikos, siuvimo, avalynės, chemijos, medienos apdirbimo, maisto pramonė. Lenkijos mokslų akademijos lyginamosios neurologijos centras. 6 km į rytus nuo miesto yra karinių oro pajėgų bazė.

Architektūra

Bažnyčios: Švč. Mergelės Marijos Gimimo (16 a., 17 a. sunaikinta ir atstatyta, 1912 perstatyta neobarokiniu stiliumi, architektas J. P. Dziekońskis; 17 a. barokinis medinis krucifiksas), marijavitų (20 a. pradžia). Kiti statiniai: barokiniai Dernałowiczių rūmai (17 a., 1828 perstatyti klasicistiniu stiliumi, dabar miesto kultūros centras), šalia įrengtas peizažinis parkas (1867), ampyro stiliaus paštas (19 a. pradžia), klasicistinis seniūnijos pastatas (1853, architektas H. Marconi), D. Huberto vila (20 a. pradžia, dabar Liublino ulonų VII pulko muziejus).

Istorija

Minimas nuo 14 a., 1421 gavo miesto teises. 16 a. prekybos centras. Po 1655–60 karo su Švedija smuko. 1695 prie Mazovijos Mińsko prijungtas Sandomieras (įkurtas 1549).

Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo Mazovijos Mińskas 1795 atiteko Prūsijos karalystei, 1807–15 priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijai (Lenkijos karalystei).

18 a. susidarė gausi žydų bendruomenė, 19 a. Mazovijos Mińskas buvo chasidizmo centras.

1866 iki Mazovijos Mińsko nutiestas geležinkelis, 19 a. pabaigoje pradėta plėtoti pramonę (nuo 1899 veikė mašinų ir geležies konstrukcijų fabrikas, kitos įmonės).

1868–1915 miestas buvo vadinamas Nowomińsku.

Per II pasaulinį karą veikė karo belaisvių ir priverstinio darbo stovyklos, getas; žuvo apie 50 % miesto gyventojų (ir beveik visi žydai, 1939 sudarę 39 % minskiečių).

1842–67 Mazovijos Mińskas – Stanisławówo apskrities, 1868–75 ir nuo 1999 – Mińsko apskrities centras.

2271

Nowomińsk