Minsko sritis
Mnsko srits (bltr. Мінская вобласць, Minskaja voblasc; rus. Минская область, Minskaja oblast) yra Baltarusijos vidurinėje dalyje.
Plotas 39 854 km2. 1,47 mln. gyventojų (2020); srities centras Minskas sričiai nepriklauso. Minsko srityje gyvena baltarusiai (88,48 %, 2009 surašymo duomenys), rusai (7,14 %), lenkai (1,26 %), ukrainiečiai (1,25 %).
Didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2020): Barysavas (140,7), Salihorskas (101,4), Maladečina (91,9), Žodzina (64,9), Sluckas (61,7), Dziaržynskas (29,0), Vileika (27,4).
Miesto gyventojų 55,1 % (2019). Gyventojų vidutinis tankis 36,9 žm./km2.
Minsko sritis suskirstyta į 22 rajonus; yra 1 srities pavaldumo miestas (Žodzina). Sritis įkurta 1938.
Srities šiaurės vakaruose yra Minsko aukštuma (345 m, Dziaržynsko kalnas – aukščiausias Baltarusijoje), rytuose – prieledyninės Centrinės Biarezinos lygumos dalis, pietuose – pelkėta Polesės lyguma.
Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –6 °C iki –7 °C, liepos 17–18 °C. Per metus iškrinta 550–700 mm kritulių.
Didžiausios upės: Biarezina (Dniepro intakas), Nemuno, Neries aukštupiai, Slučė, Ptičė, Svisločius. Ežerai daugiausia ledyninės kilmės. Naročiaus ežeras (79,6 km2) ir Vileikos tvenkinys (75 km2) – didžiausi Baltarusijoje.
Miškai (daugiausia spygliuočiai) užima 37 % Minsko srities teritorijos. Naročiaus nacionalinis parkas, Biarezinos rezervato dalis.
Kasama kalio ir akmens druskos (Starobino telkinys), durpės, yra smėlio, molio, geležies rūdos, degiųjų skalūnų telkinių, mineralinių versmių. Didžiausią Minsko srities pramonės produkcijos dalį (30 %) sukuria chemijos pramonė; gaminama kalio trąšos (Salihorske), gumos techniniai gaminiai, polimerinė pakuotė, plastikai, vaistai (Barysave).
Mašinų gamyba ir metalo apdirbimas sudaro 29 % srities pramonės produkcijos; didžiausi centrai – Minskas, Žodzina, Maladečina. Gaminama sunkvežimiai, staklės, žemės ūkio mašinos, kompresoriai, varikliai, automobilių elektros įranga, agregatai, aviacijos įrenginiai.
Tekstilės (linų, vilnų, šilko, medvilnės), trikotažo, siuvimo (Minske), medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, baldų, stiklo ir porceliano, maisto (makaronų, cukraus) pramonė.
Žemės ūkio naudmenos užima 39 % srities teritorijos, iš jų 68 % – ariamoji žemė. Auginama javai, bulvės ir kitos daržovės, cukriniai runkeliai, pašariniai augalai, ilgapluoščiai linai. Veisiama galvijai, kiaulės, arkliai, naminiai paukščiai.
Per srities teritoriją eina Maskvos (Rusija)–Minsko–Bresto geležinkelio ir automobilių magistralė, Vilniaus–Minsko–Gomelio geležinkelis, Vilniaus–Minsko–Babruisko automobilių magistralė. Minsko–Gomelio dujotiekis. Laivuojama Biarezina.
Tarptautinis oro uostas yra Minske. Naročiaus, Krincų kurortai, kalnų slidinėjimo centras Silichi (prie Lahoisko).