Mintaujõs gimnãzija, iki 1806 Academia Petrina, pirmoji aukščiausia mokymo įstaiga dabartinės Latvijos teritorijoje, veikusi 1775–20 a. pradžioje.
Gimnazijos istorija
Veikiamas Šviečiamojo amžiaus idėjų Kuržemės ir Žiemgalos hercogas Pēteris Bīronas (1724–1800) Landtage paskelbė ketinąs Mintaujoje (Jelgava) įsteigti akademinę mokymo įstaigą, nes 1759 uždraudus jėzuitų veiklą buvo uždaryta vienintelė Mintaujoje iki tol veikusi jėzuitų mokykla (joje mokyta retorikos, gramatikos, poetikos). Iš pradžių planuota įsteigti universitetą su 4 fakultetais (Filosofijos, Medicinos, Teisės, Teologijos), bet suabejojus, ar katalikų popiežius palaimintų protestantišką teologijos fakultetą, nuspręsta įkurti akademinę gimnaziją, kuri turėtų beveik visas universiteto teises. 1772 06 08 P. Bīronas pasirašė Mintaujos akademinės gimnazijos įsteigimo aktą (Lenkijos ir Lietuvos karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui leidus).
gimnazijos įkūrėjo Pēterio Bīrono portretas (dailininkas Friedrichas Hartmannas Barisienas, 1781; Rundālės pilies muziejus)
pastatas, kuriame veikė Mintaujos gimnazija (pastatytas 1775, architektas Severinas Jensenas; nuo 1952 čia įsikūręs Jelgavos Ģederto Eliasso dailės ir istorijos muziejus)
Gimnazija įkurta 1775 06 08, iškilmingai atidaryta 06 29 (per Petrines), vėliau pavadinta įkūrėjo vardu Academia Petrina. Veikė dvi klasės (kiekvienoje mokslas truko dvejus metus): literatūros (dėstytos vokiečių, lotynų ir senovės graikų kalbos, mitologija, geografija, istorija ir senovės studijos) ir mokslų (dėstytos matematikos, fizikos, gamtos mokslų, istorijos, teisės disciplinos, oratorystės menas), t. p. mokyta muzikos, šokių, fechtavimo ir jojimo. Pagrindinė mokomoji kalba buvo vokiečių (kitos – prancūzų ir anglų). Mokykla buvo tarpinė mokymo įstaiga tarp gimnazijos ir universiteto. Turėjo turtingą biblioteką, astronomijos observatoriją. Rektorius – P. P. Bīronas, prorektoriai keitėsi kasmet, dėstė daug žymių to meto profesorių. Pirmaisiais metais mokėsi 17, antraisiais – 28 studentai. Iki Kuržemės ir Žiemgalos prijungimo prie Rusijos imperijos 1795 mokyklą baigė 241 asmenys, tarp jų – 32 užsieniečiai.
1795 Mintaujai tapus Kuršo gubernijos centru norėta Academia Petrina pertvarkyti į universitetą, bet nuspręsta universitetą įkurti Dorpate (Tartu) – 1802 pradėjo veikti Dorpato imperatoriškasis universitetas vokiečių dėstomąja kalba (Tartu universitetas). 1803 Rusijos imperijoje įsteigus švietimo apygardas Kuršo gubernija priskirta Dorpato (vėliau Rygos) švietimo apygardai, 1806 Rusijos imperatoriaus Aleksandro I įsaku Academia Petrina pertvarkyta pagal Europos mokyklų pavyzdį į Kuršo gubernijos aukštąją gimnaziją Gymnasium Illustre (iš pradžių joje buvo 3, nuo 1820 – 5 klasės, 1834 atidarytas Miškų skyrius). Pirmojo pasaulinio karo pradžioje artėjant fronto linijai gimnazija 1915 evakuota į Taganrogą (Rusija).
Gimnazijos pastate buvo įrengta vokiečių okupacinės valdžios būstinė. 1919 per gaisrą sudegė biblioteka (apie 42 000 knygų). 1922 gimnazija atkurta kaip Latvijos valstybinė gimnazija, 1923 padalyta į dvi vidurines mokyklas (viena jų iki Antrojo pasaulinio karo liko istoriniame pastate, 1934 tapo Hercogo Pēterio gimnazija, po karo – Jelgavos 1‑ąja vidurine mokykla, 1991 gavo gimnazijos statusą, 2012 pertvarkyta į Jelgavos technikos mokyklą). Per Antrąjį pasaulinį karą gimnazijos pastatas buvo beveik visai sunaikintas. Atstačius pastatą 1952 jame įsikūrė Jelgavos Ģederto Eliasso dailės ir istorijos muziejus.
Gimnazijos bendruomenė
Gimnazijoje dėstė daug garsių profesorių, mokėsi daug žymių žmonių, tarp jų – Ā. Alunāns, J. Alunāns, K. Barons, J. Čakste, E. K. Eichvaldas, Ģ. Eliass, A. Kviesis, K. Mīlenbahs.
Lietuviai gimnazijoje
Daug lietuvių mokslams pasirinkdavo Mintaujos gimnaziją, nes Mintaujos apylinkėse nuo seno gyveno daug save lietuviais laikiusių žiemgalių ir iš Lietuvos atsikėlusių lietuvių palikuonių (19 a. pabaigoje lietuviai sudarė ketvirtadalį miesto gyventojų, veikė kelios lietuvių draugijos, lietuvių chorai), čia kurį laiką gyveno S. Daukantas, 19 a. pabaigoje Mintaujos lietuvių parapijos vikaru kelerius metus dirbo J. Tumas-Vaižgantas, Mintaujoje vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas.
Gimnazijoje 19 a. pabaigoje veikusi slapta lietuvių mokinių Kūdikio draugija (įsteigė P. Avižonis) platino draudžiamąją lietuvišką spaudą, priešinosi privalomam stačiatikių pamaldų lankymui.
Mintaujos gimnazijoje mokytojavo J. Jablonskis, K. Jasėnas. Mokėsi daug būsimų Lietuvos kultūros, visuomenės, politikos, mokslo, religinių veikėjų: P. Avižonis, K. Bielinis, A. Didžiulis, E. Galvanauskas, A. Gravrogkas, P. Grigaitis, J. Yčas, A. Jakobas, K. Jasiukaitis, K. Jokantas, A. Jurskis, P. Kalpokas (pašalintas už ant krosnies nupieštą mokytojo karikatūrą), S. Kolupaila, P. Kraujalis (pašalintas už stačiatikių pamaldų nelankymą), A. Lelys, L. Lopas, M. Marma, P. Martišius, V. Mironas, J. Paknys, K. Paltarokas, V. Petrulis, V. Požela, J. Skuodys, M. Sleževičius, A. Smetona (pašalintas už priklausymą slaptai draugijai), J. Stasiūnas, V. Stašinskas, V. Šilkarskis, J. Šliūpas, R. Šliūpas, J. Tonkūnas, J. Tūbelis, J. Vaičkus, J. Vienožinskis, P. Žitkevičius ir kiti.