Mintaujõs paliáubos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Švedijos 1622–23 paliaubos per 1600–29 Lenkijos ir Lietuvos Valstybės–Švedijos karą.
Paliaubas 1622 08 10 prie Mintaujos (Jelgavos) pasirašė Švedijos karaliaus Gustavo II Adolfo įgaliotas maršalas J. De la Gardie ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonas K. Radvila.
Švedija, siekdama įsitvirtinti visoje Abiejų Tautų Respublikai priklausančioje Livonijoje, 17 a. 2 dešimtmetyje atnaujino karo veiksmus, nutraukė su Abiejų Tautų Respublika derybas dėl paliaubų (jos baigėsi 1621 06 28).
1621 08 21 Gustavas II Adolfas su 158 laivais ir apie 14 000 karių iš Švedijos atplaukęs prie Rygos ją apgulė. 09 25 Rygos įgula (Abiejų Tautų Respublikos daliniai) pasidavė.
Livonijos apsaugai ir gynybai vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonas K. Radvila. Tuo metu Livonijos pilių įgulose ir lauko kariuomenėje tebuvo apie 2200 karių. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės svarbiausios jėgos, vadovaujamos didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus, buvo sutelktos karui su Turkija.
1621 10 15 Gustavui II Adolfui pasidavė Mintaujos įgula. K. Radvila pasitraukė į Bauskę, bet 1622 07 05 jis apgulė Mintaują ir privertė švedų įgulą kapituliuoti. Iš Švedijos su sustiprinta kariuomene grįžęs Gustavas II Adolfas atvyko prie Mintaujos, čia jam kelią pastojo K. Radvila. Po susirėmimo 07 17 prasidėjo derybos dėl paliaubų.
K. Radvila pareikalavo grąžinti Rygą ir nenorėjo tituluoti Gustavo II Adolfo Švedijos karaliumi. Derybos nutrūko, 07 26 buvo atnaujintos, bet nerezultatyvios.
Rygos miestiečiams tarpininkaujant K. Radvila ir J. De la Gardie 08 10 pasirašė Mintaujos paliaubas iki 1623 05 01. Sutarta pasikeisti karo belaisviais, dėl laisvosios prekybos ir kitko – toliau derėtis rudenį, kai susitiks šalių delegacijos.
Paliaubos pasirašytos be Abiejų Tautų Respublikos valdovo Zigmanto Vazos ir Lenkijos sutikimo. Istoriografijoje vertinamos kaip savarankiškas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tarptautinės politikos žingsnis.
2808