miofibrlė (mio… + fibrilės), griaučių ir širdies ruožuotojo raumeninio audinio skaidulos siūlinė struktūra. Tai specializuota organelė, kuri nulemia raumens susitraukimą ir jo ruožuotumą. Raumens skaiduloje miofibrilių yra daug, jos išsidėsčiusios tvarkingai ir išilgai skaidulos. Miofibrilė sudaryta iš filamentų (siūlelių), kurie skirstomi į plonuosius ir storuosius. Plonieji siūleliai yra apie 1,0 µm ilgio ir 8–9 nm storio, sudaryti iš sutraukiamojo baltymo aktino ir reguliuojamųjų baltymų troponino ir tropomiozino. Storieji siūleliai yra apie 1,5 µm ilgio ir 15 nm storio, sudaryti iš sutraukiamojo baltymo miozino. Raumeninė skaidula susitraukia dėl sąveikos tarp aktino ir miozino (aktomiozino), kai plonieji ir storieji siūleliai slysta išilgai vieni kitų. Miofibrilė yra skersai ruožuota, mikroskopuojant matomi periodiškai besikartojantys šviesūs I (izotropiniai) ir tamsūs A (anizotropiniai) diskai. I diskus sudaro plonieji siūleliai, A – storieji ir tarp jų įsiterpę plonieji siūleliai (jų galai persidengia). I diską per pusę dalija Z linija (telofragma), prie kurios tvirtinasi plonųjų siūlelių galai. A disko viduryje, kur nesiekia plonieji siūleliai, yra šviesesnė H sritis, kurios centru eina M ruožas (mezofragma), sutvirtinantis storuosius siūlelius. Atstumas tarp dviejų Z linijų vadinamas sarkomeru (miomeru). Jo ilgis ramybės būsenos yra apie 2,5 µm. Skaidulai susitraukiant sarkomeras trumpėja.
2064