miopãtija (myopathia < mio… + gr. pathos – liga), įvairios etiologijos raumenų liga. Dažniausiai reiškiasi raumenų silpnumu, kartais skausmu, mėšlungiu. Eiga priklauso nuo etiologijos: įgimtos ar paveldėtos miopatijos priežastys būna genetinės (chromosominės), eiga lėtinė, įgytos – uždegiminės, endokrininės, toksinės ir metabolinės, eiga dažniausiai ūminė. Įgimtoms ar paveldimoms miopatijoms būdinga ankstyva ligos pradžia nuo gimimo ar pirmųjų gyvenimo mėnesių, lėtas progresavimas. Būna simetriškas raumenų silpnumas, suglebimas, silpni refleksai. Uždegiminės miopatijos priežastis nežinoma; jei vyrauja tik griaučių ruožuotųjų raumenų pažeidimas, liga vadinama polimiozitu, jei yra ir odos pažeidimas – dermatomiozitu. Apie 30 % sergančiųjų nustatomas vėžys (paraneoplastinis miozitas). Dažniausiai serga 5–15 m. ir 50–60 m. asmenys. Atsiranda simetrinis pečių, dubens juostos, žastų, šlaunų raumenų silpnumas, progresuojantis per kelias savaites ar mėnesius. Dėl šių raumenų pažeidimo ligoniams būna sunku pakelti rankas, atsitūpus atsistoti, klauptis, lipti laiptais. Vėliau pamažu atsiranda rijimo sutrikimų ir kvėpavimo raumenų silpnumas. Gydoma didelėmis gliukokortikoidų dozėmis arba imunosupresantais. Sergant endokrininės kilmės miopatija dažniausiai silpsta pečių ir dubens juostos, žastų ir šlaunų raumenys, kvėpavimas ir rijimas dažniausiai būna normalus. Sergant Cushingo liga raumenų silpnumas būna 50–80 % ligonių. 25–50 % sergančiųjų Adissono liga būdingas daugelio raumenų silpnumas ir mėšlungis. 60 % ligonių, kuriems yra tirotoksikozė, gali pasireikšti galūnių raumenų silpnumas, nykimas, skausmai, raumenų trūkčiojimai, neretai atsiranda akies obuolį judinančių raumenų pažeidimas, dėl kurio dvejinasi akyse. Esant hipotirozei nustatomas raumenų silpnumas, nuovargis, skausmas po fizinio krūvio, sukaustymas, mėšlungis, kartais raumenų patinimas. 50 % sergančiųjų akromegalija būna praeinantis raumenų silpnumas, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija. Toksinės kilmės miopatijos gali kilti dėl vaistų, pvz., gliukokortikoidų, ar kitų cheminių medžiagų (pvz., alkoholio) vartojimo; nėra vaisto dozės, vartojimo trukmės ir miopatijos simptomų aiškaus ryšio. Šiai grupei priskiriamos ir kritinių būklių miopatijos, kurios nustatomos intensyviosios terapijos skyrių ligoniams, dažniausiai gydomiems gliukokortikoidais ir dirbtinai ventiliuojamiems, kai papildomai skiriama miorelaksantų. Metabolinės kilmės miopatijos atsiranda dėl glikogeno ar riebalų apykaitos sutrikimų. Šiai grupei gali būti priskiriamos ir mitochondrinės kilmės miopatijos. Diagnozuojama laboratoriniais tyrimais, pvz., nustatant kreatinkinazės koncentraciją kraujuje, taip pat elektroneuromiografija, raumenų biopsija, atlikus genetinį tyrimą.
2695