miorelaksantai

miorelaksántai (mio…+ lot. relaxo – atpalaiduoju), medžiagos, mažinančios ruožuotųjų raumenų tonusą ir atpalaiduojančios raumenis. Skiriami centrinio ir periferinio poveikio miorelaksantai. Centrinio poveikio miorelaksantai (tolperizonas, tizanidinas, baklofenas, taip pat benzodiazepinai – tetrazepamas, diazepamas) veikia nugaros smegenų nervinių ląstelių sinapsinius ryšius: blokuoja tinklinio darinio užpakalinės dalies α2 adrenoreceptorius, mažina raumenų tonusą, jų rigidiškumą, taip pat gerina periferinę kraujotaką, nes blokuoja kraujagyslių α receptorius. Vartojami mažinti ūminiam ir lėtiniam skausmui, sukeltam raumenų (dažniausiai nugaros, sprando) įtampos. Periferinio poveikio miorelaksantai raumenis atpalaiduoja ar sukelia jų paralyžių blokuodami nervinio impulso sklidimą į raumenis, veikdami acetilcholino sintezę ar atsipalaidavimą (pasižymi presinapsiniu veikimu, pvz., botulino toksinas) arba blokuodami acetilcholino receptorius (sinapsinis veikimas). Sinapsėse veikia nedepoliarizuojantys miorelaksantai (pvz., į kurarę, raumenis paralyžiuojantį nuodą, randamą Pietų Amerikos činčibero genties augaluose, panašios medžiagos), dauguma jų vartojami raumenų tonusui slopinti per ilgai trunkančias chirurgines operacijas, ir depoliarizuojantys miorelaksantai (pvz., suksametonijus, arba ditilinas), naudojami retai, norint sukelti trumpalaikį raumenų atsipalaidavimą per invazines procedūras. Didelės miorelaksantų dozės gali labai sumažinti kraujospūdį, padidinti kalio jonų koncentraciją kraujuje, trikdyti širdies ritmą.