mirãklis (lot. miraculum – stebuklas), dramos žanras. Vakarų Europos viduramžių (13–14 a.) religinė eiliuota drama. Atsirado 13 a. Prancūzijoje (Rutebeufo Miraklis apie Teofilį / Le Miracle de Théophile apie 1261, J. Bodelio, apie 1167–1210, kūriniai). Siužete gausu gyvenamojo meto buities elementų. Legendiniai fantastiniai motyvai turėjo didaktinę paskirtį, jie buvo kaip pavyzdžiai, iš kurių reikia mokytis. Miraklį paprastai sudarydavo 2 dalys, pirmojoje vaizduojamas nusidėjėlio gyvenimas, antrojoje – stebuklai, atgaila ir dorybės kelio radimas. Dažnai į pasakojimą įtraukiamas koks nors šventasis, kuris padeda suklydusiam herojui. Populiariausi mirakliai, kuriuose vaizduojami stebuklingi Švč. Mergelės Marijos pasirodymai. Vėliau įtrauktos buitinės scenos, legendos ir fantastiniai nuotykiai, miraklis įgijo moralitė bruožų. Didžiojoje Britanijoje kartais tapatinamas su misterija.
2271