Mirties slėnis

kopos Mirties slėnio nacionaliniame parke

Mirtiẽs slnis (Death Valley), tarpukalnių įduba (depresija) Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kalifornijos valstijos pietryčiuose, apie 100 km į rytus nuo Sierra Nevados kalnagūbrio pietinės dalies, Didžiojo Baseino pietuose. Plotas apie 8000 km². Ištįsęs iš šiaurės į pietus 225 km tarp Panaminto kalnagūbrio (vakaruose; didžiausias aukštis 3368 m, Telescope’o kalnas) ir Amargosos kalnagūbrio (rytuose). Plotis 8–25 kilometrai. Viena giliausių tektoninių depresijų Žemėje ir žemiausia Šiaurės Amerikos paviršiaus vieta – 86 m žemiau jūros lygio. Dykuma.

Klimatas tropinis žemyninis. Liepą oro temperatūra daugiau kaip 40 °C (1913 liepą užregistruota 56,7 °C – aukščiausia temperatūra pasaulyje), lapkritį–vasarį 5–20 °C (naktimis retkarčiais nukrinta žemiau 0 °C). Kritulių iškrinta vidutiniškai 48 mm per metus (gretimų kalnų šlaituose – 380 milimetrų). Žiemą būna liūčių.

Yra epizodinių upių (Furnace Creekas, Salt Creekas, Amargosa). Žemiausioje vietoje – druskingas Badwaterio ežeras.

Mirties slėnis, keli gretimi kalnagūbriai ir slėniai (Panaminto, Salinos) priklauso Mirties slėnio nacionaliniam parkui (įkurtas 1994, plotas 13 628 km²).

19 a. antroje pusėje ir iki 1933 slėnyje buvo kasamas auksas, boraksas.