mirtingùmas, kurios nors teritorijos (žemyno, šalies, regiono, miesto, rajono) gyventojų arba uždaros bendruomenės žmonių mirties atvejų dažnumo statistinis rodiklis. Reiškiamas mirties atvejų skaičiumi per tam tikrą laikotarpį (dažniausiai per kalendorinius metus) tūkstančiui, 10 tūkst. arba 100 tūkst. gyventojų. Mirtingumo rodiklis apibūdina gyventojų sveikatos būklę. Skaičiuojamas bendrasis mirtingumas, kūdikių mirtingumas, mirtingumas pagal lytį, amžiaus grupes, socialines, profesines grupes, pagal mirties priežastis. Mirtingumo rodiklio lygį lemia gyvensenos veiksniai (piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, narkotikų vartojimas, mitybos įpročiai), socialinė, psichologinė, kultūrinė ir fizinė aplinka, ekonominiai veiksniai, sveikatos tarnybų veikla. Bendrojo mirtingumo lygis priklauso nuo gyventojų amžiaus struktūros. Šalyje, kurioje daugiau vaikų ar pagyvenusių žmonių, mirtingumo rodiklis gali būti didesnis, net jeigu socialinės ekonominės sąlygos ir sveikatos priežiūra gera. Dėl šios priežasties bendrojo mirtingumo rodikliai dažniausiai naudojami tik natūraliajam gyventojų prieaugiui apskaičiuoti. Įvairių šalių mirtingumo rodikliai, t. p. šių rodiklių pokyčiai šalies viduje lyginami tik standartizavus juos pagal gyventojų amžių, t. y. specialiu matematiniu metodu pašalinus amžiaus įtaką tiriamiems rodikliams.
Mirtingumas Lietuvoje
Mirties priežasčių struktūroje didžiausią dalį sudaro širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir nelaimingi atsitikimai bei traumos (2006 atitinkamai buvo 54,3 %, 18,2 % ir 11,9 %). Visų amžiaus grupių vyrų mirtingumo rodikliai didesni už atitinkamo amžiaus moterų. Lietuvoje šis skirtumas didžiausias 20–24 m. amžiaus grupėje (2006 skirtumas buvo 5,1 karto ir labiausiai priklausė nuo vyrų dažnesnių mirčių dėl nelaimingų atsitikimų ir traumų). Kaimo gyventojų, ypač vyrų, mirtingumas didesnis negu miesto gyventojų.
Lietuvos gyventojų mirtingumas 2010–2020 (Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2021)
1965–70 Lietuvos gyventojų mirtingumo rodikliai pradėti analizuoti pagal šiuolaikines metodikas. 1970–85 standartizuoti pagal amžių bendrojo mirtingumo rodikliai Lietuvoje didėjo, 1986 buvo gerokai sumažėję (tai siejama su 1985–86 vykusia antialkoholine kampanija), vėliau vėl ėmė didėti ir itin buvo padidėję pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais (1991–94). Vėliau sekė mirtingumo mažėjimo laikotarpis (1995–2000), 2001–07 vyko neigiami mirtingumo pokyčiai, kuriuos lėmė darbingo amžiaus gyventojų, daugiausia vyrų, mirtingumo didėjimas.
Lietuvos mirusieji pagal lytį ir amžių 2020 (Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2021)
2008 mirtingumas Lietuvoje šiek tiek sumažėjo – mažiau žmonių mirė dėl nelaimingų atsitikimų ir traumų. Lietuvos vyrų bendrasis mirtingumas apie 2 kartus, moterų – apie 1,5 karto didesnis negu Europos Sąjungos šalyse senbuvėse (2005). Labiausiai (apie 3 kartus) nuo Europos Sąjungos šalių senbuvių skiriasi Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl nelaimingų atsitikimų ir traumų. 2020 mirė 43,5 tūkst. žmonių. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2020 daugiau kaip 77 % žmonių mirė dėl trijų mirties priežasčių: kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių.
Lietuvos mirusieji pagal lytį mieste ir kaime 2020 (Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2021)
Lietuvos gyventojų bendrasis mirtingumo rodiklis (1 tūkst. gyventojų, 2010–2020; Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2021)
Lietuvos gyventojų standartizuotų bendro mirtingumo rodiklių pokyčiai 1970–2006
1
1385