mrtiniai (Myrtaceae), magnolijainių (Magnoliopsida) klasės augalų šeima. Žinoma apie 130 genčių, apie 5000 rūšių. Mirtiniai paplitę Viduržemio jūros srityje, Afrikoje, Madagaskare, atogrąžų ir paatogrąžių Azijoje, Australijoje, Ramiojo vandenyno salose, Centrinėje ir Pietų Amerikoje.
Visžaliai medžiai ir krūmai, papr. lapai, šakelės ir žiedai turi daug liaukų su eteriniais aliejais. Lapai ištisiniai priešiniai, retai pražanginiai. Žiedai taisyklingi, dvilyčiai, sukrauti į pažastines arba viršūnines kekes. Vaisius – dėžutė, uoga arba kaulavaisis. Sėklos be endospermo arba jo mažai.
Mirtinių šeimoje yra ekonomiškai svarbių augalų. Iš eukaliptų, gvazdikmedžių, korimbijų, mirtų, mirtenių, pimentų, sėklučių, žvaigždmirčių lapų, vaisių ir kitų dalių gaunami eteriniai aliejai naudojami parfumerijoje, medicinoje, kvapų terapijoje.
Eukaliptų, gvazdikmedžių, mirtų, mirtenių, sėklučių, stypenių ir kitų mediena naudojama baldų pramonėje, apdailai, statybose. Akų, eugenijų, gvajavų, juodmirčių, kampomanezijų ir kiti vaisiai valgomi. Iš pimentų ir gvazdikmedžių gaunami prieskoniai (kvapieji pipirai ir gvazdikėliai). Eukaliptai, lumos, mircijos, mirtos, erškėtmirtės ir kitos – vaistiniai augalai. Agoniai, citrinmirtės, eukaliptai, kalistemonai, mirtos, plinijos ir kiti yra dekoratyviniai augalai.
Lietuvoje savaiminių mirtinių šeimos augalų nėra. Kambariuose ir oranžerijose dažniausia auginamos mirtos, rečiau kalistemonai, korimbijos.
849