mišiõlas (lot. missale – Mišių knyga), Ròmos mišiõlas (Missale Romanum), katalikų svarbiausia liturginė knyga. Ją naudoja Mišias celebruojantis lotynų apeigų kunigas. Mišiolą sudaro Katalikų Bažnyčios dekretai ir kiti dokumentai, bendrieji nuostatai, Mišių eigos aprašymai, liturginių metų kiekvienai dienai ir įvairioms progoms skirti Mišių liturginiai tekstai, dėkojimo giesmės (prefacijos), Eucharistijos maldos, Komunijos apeigų aprašymas ir maldų tekstai, Biblijos skaitiniai bei kita.
Tridento susirinkimas (1545–63), siekdamas suvienodinti liturgiją ir atstatyti mišiolą pagal šventųjų tėvų paprotį bei ritualą, nutarė peržiūrėti ir parengti oficialų mišiolą. Popiežius Pijus V bule Quo primum 1570 patvirtino Tridento susirinkimo komisijos parengtą mišiolą kaip norminę liturginę knygą visai Katalikų Bažnyčiai (galiojo daugiau kaip 400 metų). Jį sudarė iki tol naudotos įvairios liturginės knygos ir maldų tekstai. Į vieną knygą buvo sudėtos Mišių laikymo taisyklės, įvairūs Mišių tekstai ir Biblijos skaitiniai (vadinamasis plenarinis mišiolas, lotynų kalba – Missale plenum). Mišiolai buvo spausdinami ant patvaraus popieriaus, puošiami. Iki 1969 išėjo virš 30 leidimų, daug kartų taisytas, pildytas, svarbiausiai pakeitimai – popiežių Klemenso VIII (1604), Urbono VIII (1634), Pijaus X (1911), Pijaus XII (1955). Dalinis šio mišiolo vertimas į lietuvių kalbą – Romos katalikų mišiolas (išleistas 1965 Čikagoje) – jėzuitų parengtas pagal prelato F. Bartkaus mišiolėlį Būk mums malonus (1948) ir naujausias rubrikas.
Pagal Vatikano II susirinkimo (1962–65) nutarimus galutinai nustačius Mišių eigą, popiežius Paulius VI apaštaline konstitucija Missale Romanum (1969) patvirtino naujus Romos mišiolo tekstus (lotynų kalba 1970 32002), 1975 patvirtintas naujas leidimas, jame pridėta naujų tekstų, kai kur pakeistos antraštės bei rubrikos, kai kurie formuliarai papildyti įžangos ir Komunijos priegiesmiais. Krikščionybės jubiliejaus proga popiežius Jonas Paulius II 2000 aprobavo Romos mišiolo trečiąją laidą, kurioje buvo papildyti bei patikslinti bendrieji nuostatai ir rubrikos, įdėta naujų Eucharistijos maldų.
1980 Lietuvos vyskupijų Liturginė komisija parengė 1975 mišiolo vertimą į lietuvių kalbą (1980 vertimą patvirtino Sakramentų ir Dievo Kulto kongregacija Vatikane), išspausdintas pavadinimu Pagrindinis mišiolas (Kaunas–Vilnius 1987). 1982 buvo išleistas lietuviškas Gedulinis mišiolas. Tam tikriems liturginių metų laikotarpiams bei įvairioms progoms buvo išleistos atskiros skaitinių knygos: Skaitiniai šventadienių Mišioms, Skaitiniai gedulinėms Mišioms (abi 1982), Skaitiniai Kalėdų ir Velykų ciklų šiokiadienių Mišioms (1987), Skaitiniai šventųjų Mišioms (1988), Skaitiniai eilinių šiokiadienių Mišioms neporiniams metams (1989), Skaitiniai eilinių šiokiadienių Mišioms poriniams metams (1994).
2245