Misiones (Misjònesas), provincija Argentinos šiaurės rytuose, prie Paragvajaus ir Brazilijos sienos, Paranos, jos intako Iguaçu ir Urugvajaus tarpupyje; Tarpupio gamtinės srities šiaurinėje dalyje.
Plotas 29 801 km2. 1,25 mln. gyventojų (2019). Centras ir didžiausias miestas – Posadasas (361 400 gyventojų aglomeracijoje, 2019). Misioneso teritorijos didesniąją dalį užima Brazilijos plokščiakalnio pakraštys; Sierra Misioneso kalnagūbris – Paranos ir Uragvajaus vandenskyra. Klimatas tropinis, drėgnas. Vidutinė metinė temperatūra 16–28 °C. Per metus iškrinta 1500–2000 mm kritulių. Misioneso šiaurėje yra Iguaçu nacionalins parkas (jame yra Iguaçu krioklys).
Misionesas – žemės ūkio regionas. Auginama arbatiniai bugieniai (iš jų gaminama matė), ryžiai, kukurūzai, vilnamedžiai, arbatmedžiai, cukranendrės, citrinmedžiai. Ekstensyvioji gyvulininkystė. Kertamas miškas. Daug hidroelektrinių. Maisto (arbatos, tabako), medienos apdirbimo, popieriaus pramonė. Turizmas.
Istorija
Dabartinio Misioneso teritorijoje ikikolonijiniais laikais daugiausia gyveno gvaraniai. Pirmieji europiečiai, lankęsi krašte, buvo italas S. Caboto (1527) ir ispanas Á. Núñezas Cabeza de Vaca (1541). 16 a. viduryje ispanai pradėjo Misioneso nukariavimą ir kolonizaciją. Iki 1776 Misioneso teritorija priklausė Peru vicekaralystei, 1776–1810 – La Platos vicekaralystei. 17 a. atvyko jėzuitai ir kiti vienuoliai. 1814 kraštas paskelbtas Argentinos teritorija. 1865 Misionesą užėmė Paragvajus. 1876 taikos sutartimi su Argentina Paragvajus pretenzijų į Misionesą atsisakė. Nuo 1958 Argentinos provincija.