misioniẽriai, Kunig misioniẽrių šv. Vinceñto Pauliẽčio kongregãcija (lot. Congregatio Missionis, CM), lozoriẽčiai, pauliẽčiai, vincentiẽčiai, katalikų vienuolių vyrų kongregacija, tos kongregacijos nariai.
Struktūra ir organizacija
Popiežiaus teisių (1632 patvirtino popiežius Urbonas VIII). Tikslas – parapijų kunigų rengimas, katalikiškas neturtingųjų sluoksnių švietimas, misijos. Herbas: ovalo centre stovintis Jėzus Kristus, aplink užrašas: Pasiuntė mane nešti Gerąją Naujieną vargdieniams (Evangelizare Pauperibus Misit Me). Dėvi parapijų kunigų drabužius. Misionierių kongregacija suskirstyta į provincijas. Aukščiausia valdymo institucija – Generalinė asamblėja (kartą per 6 metus į ją susirenka visų vienuolynų atstovai), jos renkamas generalinis vyresnysis. Centrinė rezidencija Romoje. 2004 buvo 4063 vienuoliai 86 šalyse, veikė 45 provincijos ir 3 viceprovincijos; vadovauja 5 universitetams Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Filipinuose. Moteriškoji šios kongregacijos šaka – šaritės.
Istorija
Misionierių kongregacija įkurta 1625 Paryžiuje šv. Vincento Pauliečio. 17 a. misionieriai ėmė veikti Italijoje, Lenkijoje, Airijoje, Tunise, Alžyre, Madagaskare. 18 a. pabaigoje turėjo apie 100 dvasinių seminarijų, daugiausia Prancūzijoje. Apie 200 misionierių vienuolių, iš jų 2 vyskupai, mirė kankinių mirtimi, kai kurie beatifikuoti.
Veikla Lietuvoje
Lietuvoje misionieriai daug reikšmės teikė karitatyviniam darbui, steigė ligonines, prieglaudas. Pirmasis misionierių vienuolynas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo įsteigtas 1651 Sokulkoje (netoli Gardino), 1685 – Vilniuje. 18 a. pabaigoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikė keliolika misionierių vienuolynų, tarp jų – 2 Vilniuje, Varniuose (uždarius jėzuitų vienuolyną, misionieriai 1774–1845 vadovavo Žemaičių kunigų seminarijai) ir kitur. Iš pradžių Lietuvos misionieriai priklausė Lenkijos provincijai, 1794 įsteigta Lietuvos provincija, kuriai priklausė ir Baltarusijoje, Podolėje, Ukrainoje, Voluinėje, Infliantuose, Kurše veikę vienuolynai. 1765–1844 misionieriai vadovavo Vilniaus, nuo 1806 – Balstogės dvasinėms seminarijoms. Vilniaus vienuolyne nuo 1803 veikė parapinė mokykla, 1799–1832 – vyskupijos spaustuvė. Po 1831 sukilimo caro valdžia visus vienuolynus ir įstaigas uždarė. 1920–48 vėl veikė vienuolynas Vilniuje (noviciatas, misijų ir rekolekcijų namai).
1235