Misisipė

Misispė (Mississippi, Mississippi River), upė Jungtinių Amerikos Valstijų vidurinėje dalyje; didžiausia Šiaurės Amerikoje. Ilgis 3780 km (kitais duomenimis, 3950 km), nuo didžiausio intako Misūrio versmių – 5971 km (kitais duomenimis, 6021, 6275, 6420 km). Baseino plotas 3,1 mln. km²; jo šiaurinis pakraštys yra Kanadoje.

Misisipė išteka iš Itascos ežero (Minesotos valstija). Teka į pietus per Centrines Lygumas, Meksikos įlankos pakrantės žemumą. Įteka į Meksikos įlanką, sudarydama apie 28 500 km² deltą. Aukštupys teka per kalvotą ežeringą pelkėtą reljefą, turi daug slenksčių, krioklių; didžiausi yra prie Minneapolio (Saint Anthony krioklys), Davenporto, Keokuko. Nuo Misūrio žiočių vaga išplatėja iki 1 km pločio, slėnis – iki 10–15 kilometrų. Nuo Ohajo žiočių vagos plotis apie 1,5 kilometro. Žemupys teka per aliuvinę pelkėtą lygumą, daro didelius vingius, šakojasi, slėnis žiočių link platėja nuo 25 km iki 80–100 km, turi senvagių. Nuo Red Riverio žiočių prasideda delta; didžiausios šakos – Atchafalaya (25 % nuotėkio) ir Bayou Lafourche’as, jos t. p. šakojasi į daugelį šakų (Southeast Passas, South Passas, Pass‑à‑Loutre’as ir kitos). Deltoje yra ežerų (Pontchartraino, Grando, Salvadoro, Maurepaso ežeras).

Misisipė ties Saint Louisu

Didžiausi intakai: Minesota, Des Moinesas, Misūris, Arkanzasas, Red Riveris (dešinieji), Viskonsinas, Ilinojus, Ohajas (kairieji). Mityba mišri. Vidutinis debitas žiotyse 17 000 m³/s, maksimalus 58 500 m³/s. Į jūrą Misisipė suplukdo vidutiniškai 360 mln. t sąnašų per metus.

Hernando de Soto tiltas per Missisipę (jungia Memphį su West Memphiu)

Būna didelių pavasario ir vasaros potvynių ir poplūdžių (lietaus). Vandens lygio svyravimo amplitudė 5–18 metrų. Nuo potvynių saugo krantų pylimai (nuo Cape Girardeau) ir hidrotechniniai įrenginiai. Laivuojama nuo Minneapolio (3150 km), jūrų laivai plaukia nuo Baton Rouge’o. Nuo Minneapolio vaga šliuzuota, daug užtvankų. Nuo Cairo iki Baton Rouge’o pagilinta, įrengtas 4 m gylio, 100 m pločio laivakelis, nuo Baton Rouge’o iki žiočių iškastas laivybinis kanalas. Upe gabenama nafta, jos produktai, anglys, statybinės medžiagos, plieno konstrukcijos, chemikalai, siera. Misisipė jungiasi su Kranto kanalu, per savo intaką Ilinojų – su Didžiaisiais ežerais (Ilinojaus ir Mičigano kanalas). Didžiausi uostai prie Misisipės: Minneapolis, Saint Paulis, Saint Louisas, Memphis, Baton Rouge’as, Naujasis Orleanas.

1673 upę tyrė prancūzų keliautojas L. Joliet ir misionierius J. Marquette’as; jie nuplaukė nuo Misisipės intako Viskonsino iki Arkanzaso žiočių, pakeliui atrado Misūrio ir Ohajo žiotis, nustatė, kad Misisipė įteka ne į Atlantą, o į Meksikos įlanką. 1679–80 R. R. de La Salle’is (Prancūzija), keliaudamas nuo Didžiųjų ežerų, pasiekė Misisipę, nuplaukė iki jos vidurupio; 1682 plaukė nuo Ilinojaus iki žiočių, ties Misisipės žemupiu esantį kraštą pavadino Luiziana. 1718 prancūzai įkūrė Naująjį Orleaną, išplėtė savo įtaką Misisipės vidurupio ir aukštupio baseine. 19 a. pradžioje Misisipė atiteko Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Misisipė