Misisipė

Misispė (Mississippi), MS, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų pietryčiuose, prie Misisipės žemupio ir Meksikos įlankos.

Plotas 122 331 km². 2,94 mln. gyventojų (2022); 37,8 % gyventojų – juodaodžiai (2022).

Centras – Jacksonas (146 000 gyventojų, 2022); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2022): Gulfportas (72,2), Southavenas (56,4), Biloxi (49,1), Hattiesburgas (48,5).

Pietų Misisipės universiteto miestelis Hattiesburge

Misisipė yra Meksikos įlankos pakrantės žemumoje. Klimatas subtropinis jūrinis. Sausio vidutinė temperatūra nuo 6 °C (šiaurės rytuose) iki 12 °C (Meksikos įlankos pakrantėje), liepos nuo 24 °C (šiaurės vakaruose) iki 26 °C (šiaurės rytuose). Per metus iškrinta nuo 1200 mm (šiaurės vakaruose) iki 1500 mm (pietuose) kritulių; būna viesulų.

Didžiausios upės – Misisipė (teka valstijos vakarine siena) ir jos intakai Yazoo, Big Blackas, t. p. teka Pascagoula, Pearlis. Daug užtvankų ir tvenkinių. Miškai užima 63,9 % Misisipės teritorijos; auga ąžuolai, klevai, topoliai, pušys, lazdynai, magnolijos.

Misisipės pramonės svarbiausia šaka – naftos ir gamtinių dujų gavyba (telkinių daugiausia Misisipės pietuose). Energiją gamina šiluminės (74 %) ir branduolinės (23 %) elektrinės. Elektros įrenginių gamyba, naftos perdirbimo, chemijos (trąšų, plastikų), maisto (mėsos), plaušienos ir medienos apdirbimo, tekstilės, siuvimo, popieriaus pramonė, laivų statyba. Pramonės svarbiausi centrai – Pascagoula, Yazoo City. Žemės ūkis intensyvus; auginama sojos, ryžiai, kukurūzai, vilnamedžiai, arachiai, cukranendrės, batatai. Paukštininkystė, galvijininkystė, pienininkystė. Žvejyba; gaudoma krevetės, austrės, krabai. Lygiagrečiai Meksikos įlankos pakrantės iškastas Kranto kanalas. Jūrų didžiausi uostai – Pascagoula ir Gulfportas, vidaus vandenų – Vicksburgas, Greenville’is ir Natchezas. Tarptautiniai oro uostai: Jacksono, Gulfporto–Biloxi, Stenniso (į vakarus nuo Gulfporto). Misisipės teritorijoje susikerta daug geležinkelio linijų ir automobilių kelių (daugiausia Jacksone). Turizmas (vandens sportas), daug parkų. Gulfo salos pakrantės nacionalinis rezervatas. Istoriniai ir archeologiniai objektai (nacionalinis karinis parkas Vicksburge, ispanų fortai Pascagouloje), nacionalinis mūšio laukas Tupelo.

Istorija

1540 į dabartinės Misisipės teritoriją, kurioje gyveno indėnai, atvyko ispanai, 17 a. pradžioje – prancūzai. 17 a. pabaigoje regionas tapo Prancūzijos kolonijos Luizianos dalimi (1699 įkurta pirma nuolatinė gyvenvietė), 1763 atiteko Didžiajai Britanijai, 1783 – Jungtinėms Amerikos Valstijoms. 1798 sudaryta Misisipės teritorija, kuri 1817 tapo Jungtinių Amerikos Valstijų 20 valstija. 1820–37 iš Misisipės į Vakarus išvaryti indėnai. 19 a. čia suklestėjo plantacijų, kuriose auginti vilnamedžiai, o dirbo juodaodžiai vergai, ūkis. 1861 Misisipė atsiskyrė (antra iš valstijų) nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir prisidėjo prie Amerikos konfederacijos valstijų, kurios sukėlė Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinį karą. Nuo 19 a. pabaigoje valstijoje aktyviai veikė Kukluksklanas. Misisipė, kurioje iki 20 a. 7 dešimtmečio išliko rasinė segregacija, buvo afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo centras.