miškãnauda, paslaugų, susijusių su miško naudojimu, produkcijos ruošos, pirminio apdirbimo ir miško prekių bei paslaugų prekybos priemonių sistema. Skiriamos tokios miškanaudos rūšys: stiebinės medienos (pagrindinės miško medžiagos) ruoša, antrinių, šalutinių miško medžiagų ruoša, miško naudojimas (miško paslaugos) medžioklei ir bitininkystei, gamtosaugai, aplinkos objektų, kultūros apsaugai, moksliniams tyrimams ir mokymui, poilsiui ir gydymui, specialiems valstybiniams reikalams. Miškanaudos rūšis turi atitikti pagrindinę tikslinę miško funkcinę paskirtį. Miškanaudos forma (pagrindinė, šalutinė), režimas (intensyvus, apribotas, konservacinis), terminai (vienkartinis, trumpalaikis – iki 5 m. ir ilgalaikis – iki 10–50 m.) turi atitikti miškanaudos rūšį. Šiuolaikinei miškanaudai būdinga daugiatiksliškumas, kompleksiškumas, darnumas, tvarumas ir tolydumas. Pirminiame miško ūkio raidos etape visuomeninę vertę turėjo mediena, antrinės ir šalutinės miško medžiagos. 20 a. visuomeninę vertę įgijo ekologinės ir socialinės miško funkcijos. Šiuo metu miško medžiagos sudaro 5–20 % visos miško teikiamos naudos.
Miškanauda Lietuvoje
Lietuvoje viena svarbiausių miško naudojimo rūšių yra medienos ruoša. Ji reguliuojama taip, kad būtų užtikrintas jos nuolatinis tiekimas ir būtų išlaikyta metinė ar periodinė medienos prieaugio ir jos paruošų pusiausvyra. Pirminiame miško ūkio raidos etape miškanauda buvo vienarūšė, t. y. visuomeninę vertę turėjo tik medieninė (žaliavinė) miško funkcija, organizuojama pagal normalaus miško modelį. 20 a. miškanauda tapo daugiarūšė, t. y. visuomeninę vertę įgijo ne tik medieninė, bet ir apsauginė, poilsinė ir socialinė miško funkcijos, organizuojamos pagal tikslinį miško modelį. Miškanaudą reguliuoja miškų įstatymai, nuostatai, nurodymai ir taisyklės. Medienos ruošos mastą apibrėžia pagrindinių kirtimų norma, kurią valstybiniams miškams tvirtina Vyriausybė. Valstybinis miškas skiriamas ir parduodamas kirsti pagal Vyriausybės tvirtinamas Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisykles (2001). Nenukirsto valstybinio miško kainas tvirtina aplinkos ministras. Privačių miškų naudojimą reglamentuoja Vyriausybės tvirtinami Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai (2004), miško kirtimo technologiją – aplinkos ministro patvirtintos Pagrindinių miško kirtimų taisyklės (2003). Mišką kirsti galima tik turint leidimą, išduotą pagal aplinkos ministro patvirtintą Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašą (2004). Uogų, riešutų, vaistažolių, techninės žaliavos rinkimą ir kita reglamentuoja aplinkos ministro patvirtinta Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka (2000). Lankymosi miškuose tvarką nustato Lankymosi miške taisyklės (1996). Miškų naudojimą medžioklei reguliuoja specialūs teisės aktai, reglamentuojantys medžioklę. Grybavimo miškuose tvarką nustato aplinkos ministro patvirtintos Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės (1998).
-miškonauda; -miško nauda