Geografinių juostų ir zonų žemėlapis
miškãstepių zònos, vidutinių platumų geografinės juostos ir subtropinės juostos geografinės zonos, kurių natūraliame gamtiniame kraštovaizdyje miškai kaitaliojasi su stepėmis. Užima žemynų vidinių sektorių optimalaus drėkinimo sritis su žemyniniu klimatu. Metinis kritulių kiekis apie 500 milimetrų. Drėgnesni metai kaitaliojasi su sausringais, kuriais būna sausvėjų. Po ilgų sausrų didelės liūtys sukelia smarkią dirvų eroziją, formuoja griovų tinklą. Pavasarį perdžiūvusią dirvą dažnai gadina dulkių vėtros. Plokščiose liosinėse vandenskyrose dėl sufozijos susidaro daug lėkštašlaičių negilių pašlapusių stepių dubenų; jie sulaiko paviršinį ir papildo gruntinį vandenį. Vanduo čia labiau mineralizuotas negu miškų zonoje ir slūgso giliau. Žemesnėse drėgnesnėse vietose auga giraitės, o aukštesnėse sausesnėse vietose – stepių augalija (įvairiažolė, varpinė). Giraičių bendroji fitomasė 400–500 t/ha, stepių – 40–50 t/ha, metinis jos prieaugis maždaug vienodas – 10–12 t/ha. Giraitės auga rūgštokuose dirvožemiuose, juosvažemiuose, o stepės – neutraliuose juodžemiuose. Subtropinių juostų miškastepių zonų klimatas subtropinis musoninis; kritulių iškrinta nuo 600 iki 1000 mm per metus. Eurazijoje miškastepių zonos eina nuo Vengrijos per Rytų Europos ir Vakarų Sibiro lygumas lygiagrečių kryptimi, Rytų Azijoje užima Kinijos Sungliao lygumą. Šiaurės Amerikoje eina iš Kanados per Didžiąją ir Centrinę lygumas (Jungtinės Amerikos Valstijos) iki Meksikos įlankos dienovidinių kryptimi. Miškastepių zonų yra Pietų Amerikoje (Argentinoje), Afrikos ir Australijos pietryčiuose. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje miškastepių zonų giraitės susideda iš plačialapių medžių (bukų, klevų, ąžuolų), Vakarų Sibire – iš smulkialapių (beržų, drebulių), Kanadoje – iš smulkialapių ir spygliuočių. Miškastepių zonos nuo seno intensyviai dirbamos ir paverstos javų auginimo rajonais. Miškastepėse nėra savitos faunos. Ją sudaro miškų ir stepių gyvūnai: Eurazijoje – briedžiai, stirnos, antilopės, šernai, stepinės lapės, voverės, kiškiai, starai, šokliai, stepių švilpikai, Šiaurės Amerikoje – bizonai, amerikiniai barsukai, stepių lapės ir kiti gyvūnai. Miškastepių zonų ribos matyti geografinių juostų ir zonų žemėlapyje.