misktai (savivardžiai miskito, mosquito), Šiaurės Amerikos indėnų gentis. Gyvena Karibų jūros pakrantėje (vadinamajame Moskitų krante), Nikaragvoje, Hondūre. 21 amžiaus pradžioje iš viso buvo apie 150 000 žmonių. Kaba miskitų‑matagalpų kalbų šeimos miskitų kalba, t. p. anglų ir ispanų kalbomis. Tikintieji – Moravijos brolių (hernhutiečių) bažnyčios nariai, krikščionys, dalis miskitų išsaugojo tradicinius tikėjimus (šamanizmas).
Tradiciniai verslai – lydiminė žemdirbystė (bananai, batatai, kukurūzai, maniokai, pupelės, ryžiai), medžioklė, žvejyba. Amatai: odos, medžio, metalo apdirbimas, pynimas ir siuvinėjimas. Tradiciniai drabužiai – vyrų strėnjuostė ir pončas, moterų nesusiūtas sijonas iki kelių.
Miskitai susidarė 18 amžiaus viduryje sumišus bawihka indėnams ir juodaodžiams vergams. Miskitų gentinis ar ankstyvasis valstybinis junginys (vadinamoji karalystė) susikūrė iki 1625, nuo 18 amžiaus vidurio ji formaliai buvo Didžiosios Britanijos protektoratas, miskitų vadai rėmė Didžiąją Britaniją per Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės karą (1775–1783). Vadinamoji karalystė 1894 prijungta prie Hondūro ir Nikaragvos.
2840