miško chemijos pramonė

mško chèmijos prãmonė, miško pramonės šaka, kurios įmonės cheminiu būdu perdirba medieną.

Svarbiausia produkcija

Miško chemijos pramonės svarbiausia produkcija: kanifolija, terpentinas, medžio anglys, degutas, metanolis, acto rūgštis, medienos miltai, generatorinės dujos. Miško chemijos pramonei t. p. priskiriamos sakų rinkimo ir perdirbimo įmonės.

Miško chemijos pramonė pasaulyje

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, 21 a. pradžioje pasaulyje kasmet surenkama apie 1,0 mln. tonų sakų, pagaminama apie 1,2 mln. tonų kanifolijos, apie 330 000 tonų terpentino. Apie 60 % visos kanifolijos ir apie 30 % terpentino pagaminama iš įvairių rūšių pušų sakų. Kinija pagamino apie 60 % pasaulio kanifolijos ir apie 50 % terpentino produkcijos. Gerokai mažiau gamino Indonezija, Rusija, Brazilija, Portugalija, Indija, Argentina, Meksika. Medienos miltų pasaulyje pagaminama apie 150 mln. tonų (daugiausia – Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Japonija, Švedija, Brazilija, Suomija), acto rūgšties – apie 4,0 mln. tonų (daugiausia – Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Indija).

12 a. įvairiose šalyse atsirado anglių ir deguto gamybos įmonių. Vėliau pradėta gaminti ir kitą produkciją. 1980–2003 medienos miltų gamyba pasaulyje padidėjo apie pusantro karto (1 lentelė), acto rūgšties – 22 % (2 lentelė).

1

2

Miško chemijos pramonė Lietuvoje

Lietuvoje medieną cheminiu būdu pradėta perdirbti 14 amžiuje. Pagrindinė produkcija buvo medžio anglys, pelenai, potašas, degutas. Dalis pagamintos produkcijos buvo eksportuojama. 19 a. jau gamintas terpentinas. 19 a.–20 a. pradžioje medžio anglys ir terpentinas buvo eksportuojama (daugiausia į Vokietiją). 1935 Alytuje pradėjusi veikti terpentino ir kanifolijos gamykla per parą perdirbdavo 4–4,5 tonas Lietuvos miškuose surinktų pušų sakų. 1938 Lietuvoje veikė 3 miško chemijos pramonės gamyklos, jos pagamino 45 tonas terpentino, 156 tonas kanifolijos ir 110 tonų dervos.

Po Antrojo pasaulinio karo miško chemijos pramonė buvo išplėsta. Sukurti 2 miško chemijos ūkiai – Kauno ir Vilniaus. Šie ūkiai rinko pušų sakus, pirolizės būdu perdirbo sakingus pušų kelmus, sauso distiliavimo būdu – medieną, gamino terpentino pusgaminį, dervą, medžio anglis. 1984 juose dirbo po 240 darbuotojų. Kauno miškų chemijos ūkis 1984 surinko 570 tonų pušų sakų, pagamino 23 tonas terpentino, 60 tonų dervos ir 83 tonas medžio anglių. 1987 Vilniaus miškų chemijos ūkis surinko 540 tonų pušų sakų, pagamino 28 tonas terpentino, 64 tonas dervos ir 120 tonų medžio anglių. 1964–84 miško chemijos pramonės produkcijos paklausa mažėjo, todėl gamyba t. p. sparčiai mažėjo (3 lentelė). Terpentinas buvo išvežamas į Ukrainą ir Baltarusiją.

3

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę miško chemijos pramonė sunyko. Miško chemijos ūkiai buvo panaikinti. Alytaus terpentino ir kanifolijos gamykla, tapusi akcine bendrove Alytaus chemija, gamina įvairius buitinės paskirties chemijos gaminius, iš importinės žaliavos – šiek tiek terpentino ir kanifolijos.

2687