mško daigýnas, miško žemės sklypas, kuriame iš miško medžių ir krūmų sėklų ir auginių auginami miško sėjinukai, augūnai. Dažniausiai auginami pagrindinių medžių rūšių (ąžuolų, beržų, eglių, juodalksnių, pušų) vienamečiai arba dvimečiai, rečiau trimečiai sėjinukai.
Miško daigynas būna savarankiškas struktūrinis vienetas arba miško medelyno sudėtinė dalis. Pagal naudojimo trukmę miško daigynas skirstomi į laikinuosius (veisiami 5 metams ne didesni kaip 1 ha) ir nuolatinius (veisiami daugiau kaip 5 metams). Pagal dydį nuolatiniai skirstomi į mažus (mažesni kaip 5 ha), vidutinius (5–15 ha) ir didelius (didesni kaip 15 ha). Miško daigynas, kurio plotas 25 ha arba didesnis, vadinamas baziniu. Pagal sodmenų auginimo sąlygas ir technologijas miško daigynai skirstomi į daigynus atviruose plotuose, bioklimatinius (Lietuvoje pirmasis juos pradėjo veisti A. Valavičius) ir šiltnaminius (paplito 20 a. 7 dešimtmetyje). Lietuvoje pirmieji nedideli miško daigynai pradėti veisti 19 amžiuje. 1883 Naryškino dvare (prie Žagarės) buvo įveisti 2 miško daigynai (0,03 ir 0,04 ha). 1920 valstybiniuose miškuose įveisti pirmieji miško daigynai (3,2 ha). 1997 įsteigti 7 regioniniai medelynai su daigynais (Dubravos, Kretingos, Nemenčinės, Panevėžio, Rokiškio, Telšių, Varėnos miškų urėdijose), kurie sodmenimis aprūpino kelias miškų urėdijas. 2008 37 miškų urėdijos turėjo 1318 ha miško daigynų ir medelynų.
Kėdainių medelyne auginami ąžuoliukai
1208
-daigynas