Miskolc (Mškolcas), miestas Vengrijos šiaurės rytuose, į šiaurės rytus nuo Budapešto, Bükko kalnų masyvo papėdėje; Borsodo‑Abáujaus‑Zempléno medės centras.
154 500 gyventojų (2019). Geležinkeliai ir plentai į Budapeštą, Nyíregyházą. Metalurgija (geležies, plieno lydymas), lokomotyvų, mašinų gamyba, elektrotechnikos, elektronikos, statybinių medžiagų (cemento, plytų, stiklo), tekstilės, siuvimo, maisto (vyno, mėsos), baldų, chemijos (muilo), poligrafijos, popieriaus pramonė. Miskolco apylinkėse auginami javai, tabakai, vaismedžiai, vynmedžiai. Turizmas. Universitetas (įkurtas 1735), muzikos (1997), medicinos (1998) institutai. Nacionalinis teatras. Ottó Hermano (archeologija, istorija, etnologija, mineralogija), Stačiatikių liturginis ir kiti muziejai, meno galerijos. Operos, diksilendo tarptautiniai festivaliai. Prie Miskolco yra karstinių urvų su radioktyviais gydomaisiais vandenimis, balneologijos kurortų (Miskolco Tapolca, Lillafüredas), Bükko nacionalinis parkas. Pilis (pastatyta 13 a., atstatyta 16–17a., rekonstruota 1953–73). Gotikinė bažnyčia ir varpinė (pastatyta 1400–10), barokinė pranciškonų bažnyčia (pastatyta 1769–1771), stačiatikių cerkvė (pastatyta 1785–87). 13 a. Miskolcas buvo užgrobtas mongolų, 17–18 a. – turkų. 19–20 a. pradėjo kurtis pramonės įmonės.
20 a. antroje pusėje Miskolcas buvo trečias (po Budapešto ir Debreceno) pagal gyventojų skaičių Vengrijos miestas. 21 a. pradžioje Miskolcą pagal gyventojų skaičių aplenkė Szegedas.