miškótvarka, miškų ūkio planavimo sistema. Apima miškų inventorizaciją ir apskaitą, miškų būklės, naudojimo ir ūkinės veiklos analizę, miškų ūkio organizavimo ir plėtros projektų rengimą. Miškotvarka pradėta kurti Vokietijoje 18–19 a. ėmus racionaliau organizuoti miško ūkį ir reguliuoti miško kirtimą. Lietuvoje pirmieji miškotvarkos darbai atlikti 1801–16 Klaipėdos krašte ir Užnemunėje. Miškotvarka padeda garantuoti tvarų ir suderintą su valdos savininko reikmėmis miško išteklių naudojimą, aprūpina miškų politikos formavimo ir valdymo institucijas nuolat atnaujinama informacija apie visų miško išteklių būklę ir jų naudojimo galimybes. Miškotvarkai keliami nauji uždaviniai: įvertinti miškų biologinę įvairovę, išskirti ir kartografuoti pagrindines buveines, nemedienines miško funkcijas, ekonomiškai pagrįsti miškotvarkos projektus. Lietuvoje miškotvarka įteisinta Miškų įstatymu (2001). Miškotvarka kiekvienoje valdoje sprendžia inventorizacijos, ūkinių priemonių projektavimo, analizės ir kontrolės uždavinius. Iš dalinių miškotvarkos uždavinių svarbiausi yra nustatyti metines miško kirtimo normas. Miškotvarkos darbai finansuojami valstybės, miško savininkų ir valdytojų lėšomis. Valstybinių miškų miškotvarką atlieka Valstybinis miškotvarkos institutas, privačių valdų – ir privatūs vykdytojai, turintys šio darbo licenciją. Miškotvarkos darbai atliekami augaviečių pagrindu (nuo 1966), naudojamos miškų aerofotonuotraukos (nuo 1954). Miškotvarkos informacija naudojama valstybinių miškų ir žemės kadastrams. Miškotvarkos kartografinė medžiaga (bazinis miškų žemėlapis M 1:10 000, teminiai žemėlapiai M 1:25 000, M 1:20 000, apžvalginiai žemėlapiai M 1:50 000, M 1:10 000, kvartalų žemėlapių albumai M 1:10 000) rengiama Lietuvos topografinių žemėlapių pagrindu, naudojama ir geografinė informacinė sistema.
1939