mišk fáuna, miškuose gyvenančių gyvūnų rūšių visuma. Daugiausia gyvūnų rūšių yra drėgnuosiuose atogrąžų miškuose. Vientisų jų plotų daugiausia išliko Brazilijoje (Amazonės baseine), Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Indonezijoje. Drėgnuosiuose atogrąžų miškuose gyvena apie pusę visų pasaulio gyvūnų rūšių. Pvz., Amazonės baseino miškuose veisiasi apie pusę visų paukščių rūšių, iš jų daugiau kaip 400 kolibrių rūšių, iš žinduolių – tinginiai, jaguarai, tapyrai, beždžionės, iš roplių – chameleonai, dauguma gekonų, iguanų, kai kurios gyvatės (tarp jų didžiausia rūšis – anakonda), iš varliagyvių – medvarlės, daug vabzdžių. Dauguma gyvūnų yra prisitaikę laipioti medžiais (pvz., įvairios skruzdėlės) arba judėti tarp šakų (pvz., gibonai, orangutanai), dar kiti gyvena ant žemės. Kai kurie gyvūnai (pvz., tinginiai) didesnę laiko dalį praleidžia miško skliaute pakibę ant šakų. Skraidantieji gyvūnai – paukščiai, šikšnosparniai ir vabzdžiai – skraido arba plevena medžių viršūnėse. Kai kurie gyvūnai (pvz., varlės skraiduolės, skraidantieji gekonai) gali sklęsti nuo vieno medžio ant kito. Drėgnuosiuose atogrąžų miškuose gyvena ir balsingiausi pasaulio gyvūnai – staugūnai, kotingos, papūgos, cikados, kurie, skleisdami garsus, bendrauja tarpusavyje arba įspėja priešus. Vieni gyvūnai (pvz., beždžionės, vaisėdžiai šikšnosparniai, tukanai, kvezaliai) minta medžių vaisiais ir sėklomis, kiti (pvz., dauguma vabzdžių, staugūnai, tinginiai) – medžių lapais. Jie t. p. padeda apdulkinti medžių žiedus, platina jų sėklas.
Dėl miškų kirtimo mažėja gyvūnams tinkamų buveinių plotai, daug rūšių išnyko arba atsidūrė ties išnykimo riba. Būdingesnės nykstančios rūšys: gorila, mažasis hipopotamas, okapija, tapyras, pandos.
Spygliuočių miškuose, kurie plyti šiaurėje, o žiema gali trukti iki aštuonių mėnesių, gyvūnija skurdesnė. Kad išgyventų, vieni įminga žiemos miegu (pvz., šikšnosparniai, ežiai, miegapelės, švilpikai), kiti (pvz., erniai, vilkai, lūšys) ieškodami maisto priversti toli klajoti. Kai kurie gyvūnai (pvz., šiauriniai elniai, briedžiai, baltieji tetervinai) yra prisitaikę vaikščioti neklimpdami į gilų sniegą, dar kiti (pvz., kėkštai, riešutinės, voverės) žiemai kaupia maisto atsargas.
Lapuočių miškuose gyvūnija, palyginti su spygliuočių miškais, yra gausesnė. Iš žinduolių gyvena rudieji lokiai, lūšys, voverės, kiaunės, meškėnai, burundukai, šernai, žebenkštys, baltieji ir pilkieji kiškiai, iš paukščių – lipučiai, geniai, pelėdos, tilvikai, kurtiniai. Iš bestuburių gausu medžių sėklomis ir mediena mintančių vabzdžių – verpikų, pelėdgalvių, sprindžių, kinivarpų, ūsuočių, straubliukų.
Lietuvoje įvairiausia ir gausiausia yra miško pakraščių fauna. Iš žinduolių būdingi įvairūs elniniai, šernai, dauguma plėšriųjų žinduolių, paprastosios voverės, miegapelės, kai kurie peliniai, iš paukščių – juodieji gandrai, dauguma vištinių, pelėdų, musinukės, vanagai, slankos, pempės.
-fauna