mišrióji bendróvė, akcinė bendrovė, kurios akcijų turi ir privatūs investuotojai, ir valstybė ar savivaldybė.
Mišriųjų bendrovių ekonominė reikšmė
Turėdama bendrovės akcijų valstybė ar savivaldybė dalyvauja jos valdyme, turėdama kontrolinį akcijų paketą reguliuoja bendrovės plėtros tendencijas, ūkinės veiklos kryptis, kainodarą, vadovų skyrimą ir keitimą. Per mišriąsias bendroves valstybė siekia stiprinti ekonomiką, kontroliuoti monopolijų veiklą ir kainų lygį, garantuoti komunalinių paslaugų teikimą gyventojams, derinti viešuosius ir privačius interesus, ypač įmonėse, kuriose vyrauja užsienio investuotojų kapitalas. Ekonomiškai silpnos ir naujai susikūrusios valstybės dažnai kuria užsienio prekybos mišriąsias bendroves, kad padėtų šalies gamintojams eksportuoti jų produkciją.
Istorija
Pirmosios mišriosios bendrovės 19 a. pabaigoje atsirado Belgijoje (1884 įsteigta Nacionalinė vietinių geležinkelių akcinė bendrovė, jos akcininkai buvo valstybė, provincijos, savivaldybės ir privatūs asmenys) ir Vokietijoje. Po Pirmojo pasaulinio karo mišriosios bendrovės paplito visoje Europoje, dažniausiai tose ekonomikos šakose, kurios vykdė valstybinius užsakymus (karo pramonė, geležinkelių transportas, finansai), t. p. per ekonomines krizes siekiant išvengti visiškos kai kurių ekonomikos sričių įmonių nacionalizacijos. 20 a. 6–7 dešimtmečiais mišriųjų bendrovių labai padaugėjo, išsiplėtė jų veiklos sfera (energetika, metalurgija, naftos ir chemijos pramonė).
Mišriosios bendrovės Lietuvoje 1918–1940 metais
Lietuvoje 1918–40 mišriųjų bendrovių steigimas turėjo didelę reikšmę atkuriant ir plėtojant šalies ekonomiką. Pirmosios bendrovės, kurių akcijų dalį įsigijo valstybė, buvo Lietuvos prekybos ir pramonės bankas (įkurtas 1918, 1927 bankrutavo), Ringuva (įkurta 1920, 1938 gavo monopolinę teisę perdirbti sėmenis ir eksportuoti aliejų), Lietuvos bankas (įkurtas 1922). Vėliau t. p. veikė mišriosios bendrovės Auto susisiekimo ir transporto bendrovė, Bisdom und Zoon, E. Appelhagen, Elektra, Gubernija, Kauno zoologijos sodas, Klaipėdos medžio sindikatas, Kooperacijos bankas, Lietmedis, Lietuvos Baltijos Loidas, Lietuvos cukrus, Lietuvos viešbutis, Maistas, Molis, Mūras, Rytas, Spindulys, Statyba, Viešvilė, Žemės bankas (1930 gavo teisę leisti paskolos lakštus ir savivaldybių obligacijas), Žuvis.
Valstybė užėmė tvirtas pozicijas bankininkystėje, maisto, medienos ir medienos dirbinių, poligrafijos pramonėje, plėtojo kooperaciją, transportą, laivininkystę. Valstybė į mišriąsias bendroves investavo daugiau kaip 100 mln. litų; bendrovių akcijų t. p. turėjo Kauno ir Šiaulių miestų, Šiaulių ir Telšių apskričių savivaldybės. 1939 iš visų mišriųjų bendrovių valstybė ir savivaldybės gavo 21 mln. litų dividendų, iš jų daugiau kaip 12 mln. litų – iš Lietuvos banko.
Mišriosios bendrovės Lietuvoje po 1990 metų
1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir pradėjus privatizavimo procesą nemažai valstybės įmonių tapo mišriosiomis bendrovėmis (privatizavus dalį akcijų), bet vėliau jų skaičius sumažėjo (daugelyje tokių bendrovių visos akcijos buvo palaipsniui perleistos privatiems investuotojams). 2019 didžiausios mišriosios bendrovės buvo Energijos skirstymo operatorius, Klaipėdos nafta, elektros perdavimo operatorė Litgrid, gamtinių dujų perdavimo operatorė Amber Grid.