mišrioji ekonomika

mišrióji ekonòmika, ūkio organizavimo forma, kai rinkos ūkis derinamas su centralizuoto ekonominio planavimo elementais.

Mišriojoje ekonomikoje veikia ir privačios, ir valstybinės įmonės, vyrauja ūkinės veiklos laisvė, bet dalį ekonominių sprendimų priima vyriausybė. Išteklių paskirstymą įvairiems tikslams nulemia rinkos kainų mechanizmas, o valstybės valdžia garantuoja ekonominį stabilumą ir augimą, kontroliuoja privačių įmonių veiklą, saugo konkurencijos laisvę ir vartotojų interesus, reglamentuoja darbo santykius, valdo valstybės įmones ir dalyvauja mišriųjų bendrovių valdyme, vykdo fiskalinę ir pinigų politiką, perskirsto nacionalines pajamas neturtingųjų ir kitų pažeidžiamų visuomenės sluoksnių naudai per namų ūkių ir verslo vienetų apmokestinimą ir socialinės apsaugos sistemą. Prekes ir paslaugas dažniausiai teikia privatus verslas, o valstybė aprūpina gyventojus ir įmones svarbiausiomis infrastruktūros ir socialinėmis paslaugomis (viešasis transportas, paštas, elektros ir vandens tiekimas, būsto šildymas, krašto apsauga, teisėsauga, sveikatos priežiūra, švietimas, kultūra, aplinkosauga ir kita).

Mišriosios ekonomikos modelis yra būdingas beveik visų 21 a. išsivysčiusių ir besivystančių šalių ekonomikai, grynoji laisvosios rinkos arba planinė ekonomika pasitaiko retai. Rinkos ūkio ir valstybinio reguliavimo derinys mišriojoje ekonomikoje įvairiose šalyse skiriasi ir yra veikiamas politinės, socialinės, teisinės, kultūrinės aplinkos. Efektyviausia ūkio organizavimo sistema laikoma mišrioji ekonomika, kurioje didesnę reikšmę turi privatus sektorius, o valstybė vykdo tik tokią ekonominę veiklą, kurios funkcionavimo negali garantuoti laisvoji rinka. Lentelėje parodyta kai kurių šalių viešojo sektoriaus sukurto BVP (skaičiuojant išlaidų būdu) dalis 2017.

* Eurostat, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys

2708