mišrùsis procèsas, baudžiamojo proceso tipas, kai ribodami viešumą ikiteisminį tyrimą atlieka teisėsaugos pareigūnai, bylos šalims garantuojamos lygios galimybės ginti savo interesus teisme, o teisėjas teisę aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus. Esant mišriajam procesui teismas gali apsiriboti šalių pateiktais įrodymais, atliekamu tų įrodymų tyrimu ir pats nedalyvauti šiame procese, bet prireikus gali imtis aktyvių veiksmų, pvz., pats apklausti liudytoją, ekspertą. Mišriajame procese rungtyniškumo principas taikomas dažniau nei tiriamajame procese, bet rečiau nei klasikiniame rungtyniniame procese (kaltinamasis procesas). Mišriojo proceso terminas gali būti vartojamas ir baudžiamojo proceso dalies (bylos nagrinėjimo teisme) tipui nusakyti. Mišrusis procesas pirmą kartą įvestas Prancūzijoje 1804 Napoleono kodeksu, vėliau pradėtas taikyti Italijoje, Skandinavijos valstybėse.
1986