missa brevis (lot. trumposios mišios), polifoninės ciklinės mišios, kurių visos 5 dalys yra trumpos. Missa brevis terminas atsirado apie 15 a. pabaigą. Vienas pirmųjų missa brevis kūrė ir taip jas vadino italų kompozitorius ir muzikos teoretikas F. Gaffori (išliko 4 jo missa brevis). Vėliau panašių kūrinių sukūrė Josquinas des Prés, V. Ruffo, A. Gabrieli, G. P. da Palestrina ir kiti.
Renesanso missa brevis būdavo ne daugiau kaip 4 balsų, be menzūrinių kontrastų, dažnai su praleistais ištisais sakiniais (dažniausiai Gloria ir Credo dalyse). Tekstas traktuojamas silabiškai, nevengiant daugybės pasikartojančių natų. Missa brevis dažniausiai būdavo ne imitacinės (missa parodia). 17–18 a. missa brevis šiek tiek pakito, bet tebebuvo tęsiama ir renesansinė keturbalsių missa brevis su praleistu tekstu tradicija (daugiausia vartojant stile antico). Būta dvidalių missa brevis (sudarė tik Kyrie ir Gloria). Vėlesniais laikais missa brevis vadintas 5 trumpų dalių mišių ciklas (dažnai vien tik su vargonų akompanimentu).
2752