mistèkai, mištèkai (savivardis mixteco), Šiaurės Amerikos indėnų tauta. Gyvena Meksikos Oaxacos, Guerrero ir Pueblos provincijose. 21 a. pradžioje iš viso buvo apie 250 000 mistekų. Kaba mistekų kalba (mistekų ir otomių kalbų šeima). Dauguma tikinčiųjų – katalikai. Išlikę senųjų tradicinių tikėjimų apraiškų (gamtos dvasių, protėvių kultai, šamanizmas, aukojimai).
Svarbiausi verslai – lydiminė žemdirbystė (pupelės, kukurūzai, moliūgai, aitriosios paprikos, vilnamedžiai, bananai, kakavmedžiai, melionmedžiai), žvejyba, medžioklė, maisto rinkimas, paukštininkystė, bitininkystė. Amatai: audimas, siūlų ir audinių dažymas, keramika, pynimas, juvelyrika. Daugelis mistekų uždarbiauja plantacijose.
Gausus folkloras (legendos, pasakos, dainos, šokiai, žaidimai).
1000–1521, iki actekų valstybės suklestėjimo ir ispanų nukariavimų, mistekų kultūra buvo viena žymiausių Centrinėje Amerikoje (centrai – Tototepécas, Teozacoalcas ir Mitla; nuo 1300 mistekams priklausė ir Monte Albánas, naudotas kaip nekropolis). Mistekai garsėjo aukso dirbiniais, polichromine keramika. 1523 mistekus užkariavo ispanai.