mistifikãcija (gr. mystēs – įslaptintas, paslaptingas + lot. facio – darau), literatūros kūrinys ar jo fragmentas, kurio kūrėjas autorystę priskiria kitam realiam ar pramanytam asmeniui, arba tautosakai. Priešingas plagiatui, artimas falsifikatui. Netikromis mistifikacijomis vadinamos klastotės. Mistifikacijos tikslas – estetinis eksperimentas. Jose ryšku stilizacija: autorius mėgdžioja kito autoriaus literatūrinę kalbą, epochos stilių, kuria socialinę ir kultūrinę pramanyto rašytojo aplinką. Daug mistifikacijų sukurta romantizmo laikotarpiu, nors jau 3 a. prieš Kristų Graikijoje parašyta tekstų (dažniausiai laiškų), kurie buvo priskirti žymiems autoriams, mokytojams (Pitagorui, Platonui, Hipokratui ir kitiems).
Skiriamos kelios mistifikacijos rūšys: imituojami senieji raštai, kurių autorius nežinomas (Dvůr Královės rankraštis / Rukopis královédvorský 13 a., 1817 neva rastas čekų rašytojų V. Hankos ir J. Lindos), autorystė priskiriama istorinėms ar legendinėms asmenybėms (J. Macphersono poezijos rinkinys Ossiano giesmės / The Works of Ossians 2 t. 1765), išgalvotiems autoriams (P. Mérimée romantines pjeses Ispanų aktorės Klaros Gazul teatras / Le Théâtre de Clara Gazul, comédienne espagnole 1825 priskyrė pramanytai ispanų aktorei Klarai Gasul, A. Puškinas knygą Belkino apysakos / Povesti Belkina 1830 – Belkinui). Dėl įtikinamumo išgalvotam asmeniui sukuriama biografija, net išspausdinama nuotrauka. Tikrasis autorius gali prisistatyti kaip leidėjas, testamento vykdytojas ar teksto radėjas. R. Gary romaną Gyvenimas dar prieš akis (La Vie devant soi 1975) paskelbęs Émile’io Ajaro vardu antrą kartą gavo Goncourt’ų premiją.
Mistifikacinę literatūrą tiria tekstologija. 20 a. mistifikacija susidomėjo ir struktūralizmo, vėliau postruktūralizmo teoretikai.
Mistifikacija lietuvių literatūroje
Lietuvoje mistifikacijas rašė B. Sruoga. Prisidengęs slapyvardžiais (Baritas Kaunis, Šelmis Plunksnadraskis, Homunculus, B. Sirakuzinas, Padegėlis Kasmatė, Jurgis Zablockis, J. Sadukonis ir kitais) B. Sruoga kritikuodavo net pats save. Kūrinių mistifikuotais vardais paskelbta SSRS okupacijos metais. Mistifikacijos bruožų turi A. Petraitytės romanas Šaktarpio metas (2 knygos 2005–06), kuriame autorė neva skelbia 20 a. pradžios lietuvininkės užrašus.
2271