mistrãlis (pranc. mistral < lot. magistralis – vadovaujantis), stiprus, gūsingas, šaltas ir sausas šiaurės vėjas, pučiantis Prancūzijos pietryčiuose – Ronos upės slėnyje, piečiau Valence’o, Liono įlankos link. Jo susidarymą lemia bendras sinoptinių, katabatinių ir reljefo veiksnių poveikis. Mistralis prasideda, kai virš Tirėnų jūros ir Genujos įlankos išsidėsto žemo slėgio sritis, o virš Centrinės Europos – aukšto slėgio sritis. Šiaurės vėjas sustiprėja dėl oro tėkmių konvergencijos tarp Sevenų kalnų ir Vakarų Alpių ir dėl mažėjančio paviršiaus aukščio. Ronos deltoje vėjo greitis pasiekia 22–27 m/s, padidėjus slėgio gradientams, – 38 m/s. Mistralis apima 2–3 km storio atmosferos sluoksnį. Stipriausias rudenį, žiemą ir pavasarį, pučia keletą dienų su nedidelėmis pertraukomis. Pavojingas sodininkystės ir daržininkystės ūkiams.
mistralis (susidarymo schema): A – aukšto slėgio sritis, Ž – žemo slėgio sritis
1163