Misūris

Misūrio aukštupys

Misris (Missouri, Missouri River), upė Jungtinėse Amerikos Valstijose; didžiausias Misisipės intakas (dešinysis). Ilgis 3727 km (kitais duomenimis, 3767 km, 3970 km), baseino plotas 1,37 mln. km² (iš jų apie 10 000 km² yra Kanadoje). Prasideda netoli Three Forkso miesto (Montanos valstija) susiliejus 3 upėms: Jeffersonui, Madisonui ir Gallatinui, tekančioms nuo Uolinių kalnų; Misūrio ilgis nuo Jeffersono versmių 4125 km (kitais duomenimis, 4076 km, 4740 kilometrų).

Aukštupio dalis iki intako Milko žiočių teka per Uolinius kalnus, daugelyje vietų – kanjonais, vagoje yra krioklių ir slenksčių (didžiausi – tarp Great Fallso ir Fort Bentono; 16 km ruože kritimas 187 metrai). Vidurupis giliu stačiašlaičiu slėniu teka per Misūrio plynaukštę; didžiulės užtvankos (Fort Pecko, Garrisono, Big Bendo, Fort Randallio, Oahės, Gavins Pointo), ilgi vingiuoti tvenkiniai. Žemupys (nuo intako Jameso žiočių) teka per Didžiąsias Lygumas; vaga vingiuota, kai kur krantuose įrengti pylimai. Įteka į Misisipę 16 km į šiaurę nuo Saint Louiso.

Didžiausi intakai: Yellowstone’as, Mažasis Misūris, Cheyenne’as, Niobrara, Platte’as, Kansasas (dešinieji), Milkas, Big Sioux, Jamesas (kairieji).

Vandens lygis labai nepastovus. Pavasario potvyniai dažnai būna katastrofiški; žemupyje vandens lygis pakyla 8–12 metrų. Vasarą upė nusenka. Vidutinis debitas žiotyse 2000 m³/s, maksimalus 25 500 m³/s, minimalus 120 m³/s. Upė plukdo apie 220 mln. t sąnašų per metus.

Misūrio ir jo intakų užtvankos padeda reguliuoti Misūrio nuotėkį, gerina laivybos sąlygas. Laivuojama nuo Sioux City, per potvynius – nuo Fort Bentono. Yra hidroelektrinių. Vanduo naudojamas drėkinimui.

Misūris Kansas Cityje (Christopherio S. Bondo tiltas)

Pakrančių didžiausi miestai: Great Fallsas, Willistonas, Bismarckas, Pierre’as, Sioux City, Council Bluffsas, Omaha, Nebraska City, Atchisonas, Leavenworthas, Kansas City, Saint Josephas, Columbia, Jefferson City, Saint Charlesas.

1673 upę tyrė prancūzų keliautojas L. Joliet ir misijonierius J. Marquette’as, 1804–05 – M. Lewisas ir W. Clarkas.