Misūris

Misris (Missouri), MO, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vidurinėje dalyje.

Plotas 178 400 km². 6,18 mln. gyventojų (2022).

Centras – Jefferson City (42 500 gyventojų, 2022).

Didesnieji Misūrio miestai (tūkst. gyventojų, 2022): Kansas City (509,3), Saint Louisas (286,6), Springfieldas (170,1), Columbia (128,6), Independence’as (121,2).

Didumą Misūrio teritorijos užima banguota lyguma, aukštėjanti į vakarus. Pietuose Ozarko plynaukštė (aukštis iki 540 m). Daug karstinių reljefo formų.

Ozarko plynaukštės kraštovaizdis

Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra –4–3 °C, liepos – 18–32 °C. Per metus iškrinta nuo 860 mm (šiaurės vakaruose) iki 1270 mm (pietryčiuose) kritulių. Svarbiausios upės – Misisipė (teka valstijos rytine siena) su intaku Misūriu. Didžiausias ežeras – Ozarko. Miškai užima 32 % Misūrio teritorijos. Nacionalinis M. Twaino miškas, Nacionalinis Ozarko vaizdingas žemupys.

Misūrio rytuose, Ozarko plynaukštėje, kasama švino rūda (I vieta tarp kitų JAV valstijų), cinko rūda, šiaurėje ir vakaruose – akmens anglys. Apdirbamosios pramonės svarbiausia šaka – aviacijos ir transporto priemonių pramonė. Maisto (alaus), avalynės, chemijos, naftos perdirbimo, poligrafijos, metalo apdirbimo pramonė, spalvotoji metalurgija (švino ir cinko lydymas), mašinų, elektros įrenginių gamyba. Kertamas miškas. Pramonės didžiausi centrai – Kansas City ir Saint Louisas. Misūris – vienas svarbiausių JAV žemės ūkio regionų. Auginama sojos, kukurūzai, ryžiai, sorgai, tabakai, vilnamedžiai. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, naminiai paukščiai. Turizmas. Valstijos teritorijoje susikerta daug geležinkelio linijų (iš viso apie 6700 km) ir automobilių kelių (apie 200 000 km). Prie Misisipės ir Misūrio yra upių uostų. Tarptautiniai oro uostai Kansas City ir Saint Louise.

Istorija

17 a. pradžios į dabartinio Misūrio teritoriją (čia gyveno indėnų gentys, vienos jų – misūrių – vardu vėliau pavadinta Jungtinių Amerikos Valstijų valstija) atkeliavo prancūzai; 1735 jie įkūrė pirmąją gyvenvietę Sainte Geneviève’ą, 1764 – Saint Louisą. Nuo 1682 dabartinis Misūris buvo Prancūzijos kolonijos Luizianos (1762–1800 priklausė Ispanijai), kurią 1803 nusipirko Jungtinės Amerikos Valstijos, dalis. 1803 čia gyveno apie 10 000 žm., nuo 2 dešimtmečio gyventojų sparčiai daugėjo. 1821 Misūris tapo Jungtinių Amerikos Valstijų 21 valstija. Nuo 19 a. 5 dešimtmečio jis vadintas vartais į vakarus – per Misūrį kolonistai vyko apgyventi vakarinių žemių. Pagal Misūrio kompromisą (1820) Misūris buvo vergvaldinė valstija, bet nuo 19 a. 6 dešimtmečio čia smarkiai plėtoti kapitalistiniai santykiai. Per 1861–65 Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinį karą Misūris neprisidėjo prie atsiskyrusių Amerikos konfederacijos valstijų.