mita
mità (isp. < kečujų k.), Pietų Amerikoje kaimo bendruomenės narių darbo prievolės forma. Asmenys viešiesiems darbams (kasyklose, statybose, žemės ūkyje) būdavo atrenkami burtais. Inkų valstybės gyventojai privalėjo per metus neatlygintinai dirbti iki 90 dienų. Pietų Ameriką nukariavus ispanams ši prievolė tapo užkariautojų įtvirtintos vietos gyventojų išnaudojimo sistemos dalimi. Formaliai mita panaikinta 18 amžiuje.