Mitilnė (Mytilēnē, Mytilíni), miestas Graikijoje, Lesbo salos pietrytiniame krante, prie Egėjo jūros; Šiaurės Egėjo administracinio regiono ir Lesbo regioninio vieneto (iki 2011 nomo) centras.
Mitilėnė
27 900 gyventojų (2011). Žvejybos uostas (daugiausia gaudoma sardinės, pintys). Oro uostas. Maisto (alyvuogių aliejaus, vyno, vaisių, tabako), odos, tekstilės pramonė. Svarbiausias Lesbo salos prekybos centras (vaisių, alyvuogių, medaus prekyba). Turizmas. Egėjo universiteto 4 fakultetai. Archeologijos, etnografijos, ikonų muziejai.
2271
Architektūra
Išliko, manoma, imperatoriaus Justiniano II Didžiojo valdymo laikotarpiu (527–565) pastatyta pilis, antikinis teatras (apie 3–1 a. pr. Kr.), miesto sienos (5 a. pr. Kr.), Menandros rezidencijos (mozaikos saugomos miesto archeologijos muziejuje) fragmentų. Bažnyčios: Šv. Teodoro (1795), Šv. Apaštalų (1815), bizantiškoji Šv. Terapono (pradėta 1860, Jėzaus Kristaus, 14 a., Jono Evangelisto, 15 a., ikonos), Šv. Atanazo (1882, saugomos šv. Teodoro relikvijos), Šv. Simeono Naujojo Teologo (1892). Baroko, klasicizmo bruožų, rytų kultūrų elementų gausu 18–19 a. pradžios miestiečių gyvenamųjų namų architektūroje. 19–20 a. pastatyta: rotušė (pradėta 1890), viešbutis Didžioji Britanija (1890), teismo rūmai (1891), prefektūra (1968).
Mitilėnės pilis
2271
Istorija
Dabartinės Mitilėnės teritorijoje žmonės apsigyveno 10 a. prieš Kristų. Antikos laikais buvo graikų polis; turėjo valdų žemyne – Sigėjos koloniją prie Helesponto (dabar Dardanelų sąsiauris), kurią 546 pr. Kr. užėmė atėniečiai. Archajiniu laikotarpiu (apie 776–500 pr. Kr.) Mitilėnėje vyko aristokratų grupuočių kova dėl valdžios; valdė tironai. 7 a. pr. Kr. viduryje persikėlėliai iš Mitilėnės dalyvavo steigiant Naukratijos koloniją Nilo deltoje. 6 a. pr. Kr. pabaigoje Mitilėnė priklausė Persijai; 525 pr. Kr. Mitilėnės kariai su karaliumi Kambizu II žygiavo į Egiptą, 514–513 pr. Kr. – su Darėju I Didžiuoju – prieš skitus. 500–494 pr. Kr. Mitilėnė dalyvavo jonėnų sukilime prieš persus. 493 pr. Kr. vėl užimta persų; mitilėniečiai dalyvavo Persijos karaliaus Kserkso I žygyje į Graikiją. Nuo 478 pr. Kr. Mitilėnė – Delo sąjungos narė. Per 431–404 pr. Kr. Peloponeso karą Mitilėnėje 428 pr. Kr. vyko sukilimas prieš Atėnus. Sukilimą numalšinus Mitilėnės 5 km ilgio gynybinės sienos buvo nugriautos, nužudyta 1000 sukilėlių, nusavintose žemėse įkurtos Atėnų kleruchijos. 387–386 pr. Kr. sudarius Antalkido taiką Mitilėnė įstojo į Atėnų antrąją jūrų sąjungą. 357 pr. Kr. Mitilėnė buvo užimta persų, apie 333 pr. Kr. – Aleksandro Makedoniečio. Helenistiniais laikais Mitilėnė priklausė Antigonui I, Lisimachui, Ptolemajams, Seleukidams; miestas sunyko. 80 pr. Kr. užkariavo romėnai. Vėl suklestėjo ankstyvaisiais Romos imperijos laikais. Nuo 395 priklausė Rytų Romos (Bizantijos) imperijai. Mitilėnė minima graikų istorikų Herodoto ir Tukidido veikaluose, Lesbo poeto Alkajo kūryboje.
879