mitochondrinės ligos

mitochòndrinės lgos, mitochòndrinės citopãtijos, ligos, susijusios su mitochondrijų biogenezės ir funkcijų pažeidimais. Tradiciškai mitochondrinėmis ligomis vadinama daugiau kaip 40 ligų grupė, susijusi su kvėpavimo grandinės fermetų komplekso vykdomo oksidacinio fosforilinimo sutrikimais. Mitochondrinės ligos kliniškai klasifikuojamos pagal pažeidžiamas organų sistemas ir požymius. Organizme daugiausia energijos suvartoja ir dėl to ligos labiausiai pažeidžiami yra neuronai, širdies ir griaučių raumenų ląstelės, todėl sergant mitochondrinėmis ligomis ypač pasireiškia nervų ir raumenų sutrikimo požymiai. Žmogaus mitochondrijų genomą sudaro žiedinė dvigrandė 16 568 bp deoksiribonukleorūgšties molekulė (mtDNR), kuri turi genus, koduojančius 13 kvėpavimo grandinės komplekso subvienetų, 22 tRNR (pernašos ribonukleorūgšties) ir 2 rRNR (ribosominės ribonukleorūgšties) molekules, reikalingas mitochondrijų baltymų biosintezei. Apie 1500 genų, koduojančių kitus 76 kvėpavimo grandinės komplekso subvienetus ir mitochondrijos baltymus (98 % mitochondrijų proteomo), yra branduolio DNR. Dėl to mitochondrinių ligų genetinės priežastys gali būti ir mtDNR, ir branduolio DNR mutacijos, kurios esti paveldėtos (dažniausiai) arba naujos. Ligos, kurias lemia mtDNR mutacijos, specifika priklauso nuo mtDNR paveldėjimo ypatumų, kurie skiriasi nuo G. J. Mendelio nustatytų dėsnių (mtDNR paveldima tik iš motinos per kiaušialąstės citoplazmą, ląstelėje daug mitochondrijų, jose daug mtDNR kopijų, mtDNR būdinga heteroplazmija, mitozinė segregacija) ir mtDNR didelio spontaninio mutavimo dažnio. Šių ligų pradžia, požymiai, sunkumas ir eiga labai individuali net tų pačių mutacijų atveju. Mitochondrijų ligas lemiančios mtDNR mutacijos yra 3 tipų: 1 – polipeptidus koduojančių genų pakaitų (missense) mutacijos (optinė atrofija, pigmentinis retinitas), 2 – tRNR arba rRNR genų nukleotidų pakaitos (MERRF, MELAS sindromai), 3 – mtDNR molekulės persitvarkymai: duplikacijos, delecijos (Kearnso-Sayre’o liga, Pearsono sindromas, CPEO liga). Šiuolaikiniais tyrimais nustatoma vis daugiau ligų, siejamų su mitochondrijų kitų f‑jų (ne tik oksidacinio fosforilinimo) sutrikimais. Mitochondrijų disfunkcija susijusi su aktyvių deguonies formų generavimu, apoptozės inicijavimu ir kita. vis dažniau nustatoma sergant kitomis paveldimomis arba įgytomis ligomis (pvz., širdies ligomis, cukriniu diabetu, demencija), ypač kai simptomai netipiški ar pažeidžiamos kelios organų sistemos, siejama su vėžiu, neurodegeneracinėmis ligomis senatvėje ir normaliu senėjimu.

2945