mitològinė mokyklà, romántinė mokyklà, 19 amžiaus pradžios vokiškuose kraštuose susiklosčiusi folkloristikos, valstietiškos arba apskritai liaudies kultūros (vokiečių kalba Volkskunde) tyrimų kryptis. Buvo veikiama romantizmo idėjų.
Mitologinės mokyklos pradininkai (A. von Arnimas, C. Brentano, F. W. J. von Schellingas, A. W. Schlegelis, K. Schlegelis, J. Grimmas, W. Grimmas) iš mitologijos kildino poeziją ir filosofiją, meną, mokslą. Daugiausia buvo tyrinėjami lyginamieji mitų bruožai, pasitelkus lingvistiką mėginta nustatyti pradinę mitų formą ir reikšmę.
Plintant romantizmo idėjoms mitologija buvo ne tik mokslinių tyrinėjimų objektas – ja siekta paaiškinti tautos vadinamosios dvasios kilmę, savitumą, paskatinti vokiečių tautą dvasiškai atgimti ir susivienyti. Europoje mitologinė mokykla tapo akademinės mados ir tautinio atgimimo atributu. Rūpintasi mitologijos kūrinius fiksuoti, aprašyti ir interpretuoti.
Kartais mokslinėje literatūroje (pirmiausia SSRS ir dabartinėje Rusijos) mitologinė mokykla tapatinama su mitologijos studijomis. Mitologinė mokykla darė didelę įtaką 19 amžiaus rusų (Fiodoras Buslajevas, A. Afanasjevas), prasidėjus 19 amžiaus pabaigos tautiniam atgimimui – ir lietuvių autoriams.
Vėliau mitologinė mokykla kritikuota dėl perdėto mitologijos sureikšminimo.
Mitologinės mokyklos intelektinį palikimą 20 amžiaus pradžioje perėmė, iš naujo įvertino ir suaktualino mitologinės ritualinės mokyklos atstovai.
2526