mitologinis žanras
mitològinis žánras, vaizduojamosios dailės žanras – kūriniai, vaizduojantys mitologinius siužetus ir veikėjus. Mitologinė tematika plito senovės Graikijos ir Romos dailėje. Graikijos dailėje svarbu buvo mitologinis naratyvas, Romos dailėje – mitų moralinės alegorinės reikšmės.
F. Boucher. Europės pagrobimas (aliejus, 1734, Wallace’o kolekcijos muziejus Londone)
Mitologinis žanras kaip savarankiškas žanras susiklostė Renesanso dailėje. Kūriniuose siekta alegoriškai įprasminti antikinių mitų įvaizdžius ir siužetus (italų tapytojai S. Botticelli, A. Mantegna, Rafaelis, Tiziano, P. Veronese), jie įgavo pasaulietinį, humanistinį turinį. Daug idealizuotų, kai kada saloninių mitologinio žanro kūrinių sukurta 16 a. antros pusės manierizmo, baroko ir rokoko dailėje (Agostino, Annibale ir Lodoviko Carracci, F. Albani, G. L. Bernini, visi Italija, F. Boucher, N. Poussinas, abu Prancūzija, D. Velázquezas, Ispanija, Rembrandtas, Olandija, P. P. Rubensas, Flandrija). Mitologiniai įvaizdžiai dažnai naudoti šlovinant globėją ir jo šeimą, būdinga poetiška, filosofinė mito interpretacija. Neoklasicizmo laikotarpiu mitologinis žanras laikytas kilnius idealus išreiškiančiu aukštuoju žanru (A. Canova, Italija, J. L. Davidas, J. A. D. Ingres’as, Prancūzija, A. R. Mengsas, Vokietija, K. Briullovas, A. Ivanovas, M. Kozlovskis, visi Rusija), mitologiniai siužetai suvokti alegoriškai, pabrėžtos moralinės, visuomeninės, politinės pažiūros.
19 a. įsivyravus realizmo principams mitologinis žanras prarado reikšmingumą. 20 a. dailei būdinga laisva, individuali mitų interpretacija, simbolizuojanti universalias vertybes (A. Massonas, Prancūzija, P. Picasso, Ispanija, M. Beckmannas, Vokietija).
Mitologinis žanras Lietuvos dailėje
Lietuvoje mitologinio žanro kūriniai pradėti kurti 18 amžiuje. Mitologinė tematika ypač populiari buvo 18 a. pabaigoje–19 a. viduryje klasicizmo dailėje. Mitologinio žanro kūriniais dažnai reikštos švietėjiškos, patriotinės, laisvės idėjos. Mitologinio žanro kompozicijų nutapė J. Oleškevičius (Antiochas ir Stratonikė 1810), P. Smuglevičius (Achilas priima Agamemnono pasiuntinius su dovanomis, po 1785, Agripina perkelia vyro Germaniko palaikus į tėvynę 1807). Nuo 19 a. vidurio kurta ir lietuvių mitologijos tematikos kūriniai (M. E. Andriolio Lizdeika aiškina Gediminui sapną 1882). 20 a. pirmoje pusėje sukurta antikos (P. Kalpokas Bakchantė 1933) ir lietuvių mitologijos (K. Šimonio Vaidilutė 1933) tematikos tapybos kūrinių, skulptūrinių kompozicijų (V. Grybo Pegasas 1925, V. Kašubos obeliskas Perkūno žirgai 1939).
J. Oleškevičius. Antiochas ir Stratonikė (aliejus, 1810, Lietuvos dailės muziejus)
20 a. antroje pusėje mitologinio žanro kūriniuose savitai interpretuoti mitologiniai siužetai (R. V. Gibavičiaus sgrafitas Devynios mūzos 1970, A. V. Trušio mozaika Iš lietuvių mitologijos 1978, P. Repšio freska Metų laikai 1974–84, visi Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, P. Mazūro Nikė 1978).