mitrà (gr. raištis), nfula (lot. raištis), aukšta, puošni apeiginė katalikų ir stačiatikių vyskupo kepurė, dėvima per liturgines apeigas. Katalikų mitros viršuje yra du aukšti smailūs sferiniai trikampio formos standūs skydeliai (simbolizuoja Senąjį Testamentą ir Naująjį Testamentą), apačioje sujungti juostele (lotyniškai cornua), papuošta dviem ant nugaros iki pečių krintančiais kaspinais (lotyniškai vittae). Mitrą dėvi popiežiai, kardinolai, vyskupai ir abatai. Po Vatikano II susirinkimo (1962–65) liturginės reformos mitros nebegali dėvėti prelatai (seniau vadintieji infulatai). Mitra yra 3 tipų: ant prabangios medžiagos nusagstyta brangakmeniais arba pusiau brangiais akmenimis (lotyniškai pretiosa) – skirta aukščiausio laipsnio iškilmėms, puošni, ornamentuota, siuvinėta aukso ar sidabro siūlais (lotyniškai auriphrygiata) – dėvima iškilmingomis progomis, paprasta (lotyniškai simplex), dažniausiai baltos spalvos – naudojama gedulinėse apeigose ir kitomis progomis. Rytų Bažnyčios mitra yra paauksuota, puošni, aukšta, gaubta kepurė, su kryžiumi viršuje. Manoma, mitra imta dėvėti sekant imperatoriaus papročiu galvą apsirišti raiščiu (lotyniškai infula), simbolizuojančiu jo valdžią. Mitra pradėta dėvėti apie 10 amžių. Iki 12 a. mitra buvo apvali, žema. Dabartinė mitros forma susiformavo 17 amžiuje. Mitra paprastai siuvama iš brangių medžiagų.
popiežiaus mirta (Uffizi galerija Florencijoje)
2245