Mituva

Mtuva, upė Raseinių rajono ir Jurbarko rajono savivaldybių teritorijoje, Karšuvos žemumoje; Nemuno dešinysis intakas. Ilgis 104 km (kitais duomenimis, 102 km), baseino plotas 783,2 km² (773,4 km²).

Prasideda ties Didžiuliais, 9 km į šiaurės vakarus nuo Ariogalos. Teka į pietvakarius, prieš Gausantės žiotis pasuka į vakarus, o nuo Vidaujos žiočių – į pietryčius. Įteka į Nemuną 124 km nuo jo žiočių, Jurbarke. Intakai: Gausantė, Snietala, Antvardė, Imsrė (kairieji), Akmena, Alsa, Vidauja (dešinieji). Slėnis 200–400 m pločio, jo šlaitai 5–10 m aukščio. Aukštupio vaga reguliuota, plotis 5–10 m, gylis 1,7–2 m, natūralios vagos plotis 5–12 m, gylis 0,3–1 metras. Vidutinis nuolydis 0,94 m/km (aukštupyje 2,3 m/km). Srovės greitis 0,2–0,3 m/s. Vandens debitas Žindaičiuose (29 km nuo žiočių): vidutinis 2,95 m³/s, maksimalus 104 m³/s. Daugiametis debitas žiotyse 5,43 m³/s. Vandens lygio svyravimo per metus vidutinė amplitudė 3,9 m, didžiausia 4,5 metro. Mituvos baseine per metus iškrinta apie 800 mm kritulių. Upės nuotėkį formuoja lietaus (54 %), sniego tirpsmo (43 %) ir požeminis (3 %) vanduo.

Mituva Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje

Tvenkiniai įrengti ties Pamituviu (Volungiškių tvenkinys, 69,0 km nuo žiočių, plotas 68,1 ha; užtvenktas 1981), Girdžiais (38,2 km, 57,5 ha; 1976) ir Jurbarku (Jurbarkų tvenkinys, 7,5 km, 219,5 ha; 1985). Nuo 1914 veikia Smukučių vandens malūnas.

Prie Mituvos veikia (nuo 1948, su pertraukomis) Žindaičių vandens matavimo stotis. Kadaise veikė Jurbarko (1934–42), Vertimų (1964–85), vandens matavimo stotys.

Slėnio ruožas nuo Stakių iki Paulių priklauso Mituvos draustiniui.

1039