Miùncheno architektūrà
Iki 19 amžiaus
Dievo Motinos katedra (kairėje; 1468–88, architektas J. von Halsbachas ir kiti, 1957 restauruota) ir naujoji rotušė (1867–1908, architektas G. J. Hauberrisseris) Miunchene
Išliko miesto vartai – Isaro (rekonstruoti 1972), Sendlingerio, Karolio (visi 14–19 a.). Miesto centre – Marijos aikštė su gotikine senąja (1480, 1945 atstatyta) ir naująja (1867–1908, architektas G. J. Hauberrisseris, bokštas su laikrodžiu ir varpu) rotuše, Marijos kolona (1638), netoliese – Šv. Petro (11–14 a., barokinis choras, 1636), Šventosios Dvasios (1392, architektas G. Ridleris, 1727 įgavo baroko bruožų, C. D. Asamas, E. Q. Asamas), renesansinė Šv. arkangelo Mykolo (1583–97, architektas F. Sustrisas) bažnyčia, vėlyvosios gotikos Dievo Motinos katedra (1468–88, architektas J. von Halsbachas ir kiti, 14–16 a. vitražai, 1525 renesansinis fasadas, 1957 restauruota).
Nimfenburgo rūmai Miunchene (1664–1728, architektai A. Barelli, E. Zuccalli ir kiti)
Renesansinis Senųjų rūmų ansamblis – pirmoji kunigaikščių Wittelsbachų rezidencija (16–19 a., rokokiniai interjerai, 1737, pagal dekoratoriaus F. de Cuvilliés vyresniojo projektą, 19–20 a. restauruotas) su renesansiniu Antikvariumu (1569, architektai B. ir S. Zwitzeliai, W. Egcklis), sodu (1617), Senuoju teatru (1753, perstatytas 1958, dabar Cuvilliés teatras), karališkaisiais rūmais (1826–35, architektas F. K. L. von Klenze), Visų Šventųjų bažnyčia (1826–37, išliko fragmentai), iškilmių rūmais (1832–42).
Baroko laikotarpiu pastatyta rūmai: Palais Porcia (1693, architektas E. Zuccalli, restauruoti 1737, architektas F. de Cuvilliés vyresnysis), Preysingų (1728, architektas J. Effneris), Holnsteinų (1737, architektas F. de Cuvilliés vyresnysis, dabar vyskupo rūmai), Nimfenburgo (1664–1728, architektai A. Barelli, E. Zuccalli ir kiti) su parku (19 a. įgavo baroko bruožų, architektas F. L. von Sckellis) ir paviljonais, Miestiečių salė (1710, architektas G. A. Viscardi), bažnyčios – Šv. Kajetono (1663–75, architektai A. Barelli, E. Zuccalli), Šv. Onos Lehelyje (1729, architektas J. M. Fischeris), Šv. Onos (1735), Šv. Jono Nepomuko (1733–46, architektai C. D. Asamas, E. Q. Asamas), Šv. arkangelo Mykolo Berg am Laime (1744, architektas J. M. Fischeris).
Angliškasis sodas su kiniškuoju bokštu (1790), Rumfordo rūmais (1791), monopteriu (1833) – vienas ankstyviausių kraštovaizdžio sodų Vokietijoje.
19 amžius
19 a. suplanuotos miesto pagrindinės gatvės, Karolinos, Wittelsbachų, Karaliaus aikštės, pastatyta klasicistiniai princo Karolio rūmai (1811), gliptoteka (1816–30), nacionalinio teatro rūmai (1818, architektas K. von Fischeris, 1825 atstatyti, abiejų architektas F. K. L. von Klenze), Senoji pinakoteka (1836), neogotikinis Maximilianiumas (1857, kelis kartus išplėstas, dabar Bavarijos Landtago rūmai), Propilėjai (1862, architektas F. K. L. von Klenze), neobarokiniai Teisingumo (1887–97, architektas F. von Thierschas), nacionalinio muziejaus (pradėti 1894) rūmai, dailininko F. von Stucko vila (1898, dabar Jugendo muziejus).
20 amžius
Olimpinių žaidynių stadionas Miunchene (architektai F. Otto, G. Behnischas, 1972)
20 a. pastatyta: jugendo stiliaus Operos rūmai (1901, architektai M. Littmannas, R. Riemerschmidas, dabar Jugendo teatras), Atpirkėjo bažnyčia (1902, architektas T. Fischeris), galerija Schack (1909), pašto rūmai (1932, architektas R. Vorhoelzeris), Meno namai (1937), Arabellos dangoraižis (1966, architektai J. Schörghuberis, T. Schmidbaueris), automobilių bendrovės BMW administracinis pastatas (1973, inžinierius K. Schwanzeris), Naujoji pinakoteka (architektas A. von Branca), Hypobank administracinis pastatas (abu 1981, architektai W. ir B. Betzai), Goetzo meno galerija (architektai P. de Meuronas, J. Herzogas), oro uosto kompleksas (abu 1992, II terminalas, 2003, architektūrinė bendrovė Koch + Partner Architekten). 1972 vasaros olimpinės žaidynėms suprojektuotas olimpinis kaimelis (architektas H. Holleinas), pagrindinis stadionas (architektas F. Otto, inžinierius G. Behnischas), baseinas (architektas G. Domenigas); olimpinis bokštas (1968).
21 amžiaus pradžia
BMW būstinė (kairėje; 1973, renovuota 2006) ir muziejus (1973, abiejų architektas K. Schwanzeris, renovuotas 2008) Miunchene
21 a. pradžios statiniai: Highlight Towers (2004, architektūrinė bendrovė Murphy / Jahn Architects), futbolo stadionas Allianz Arena (2005, architektūrinė bendrovė Herzog & de Meuron), sinagoga (2006, architektai R. Wandel‑Hoefer, W. Lorchas), BMW pasaulis (2007, architektūrinė grupuotė Coop Himelblau), Brandhorstų muziejus (2009, architektūrinė bendrovė Sauerbruch Hutton), Centrinės autobusų stoties terminalas (2009, architektūrinė bendrovė Auer Weber Architekten), futbolo klubo Bayern jaunimo akademijos sporto kompleksas (2017, architektūrinė bendrovė Albert Speer + Partners), multifunkcis WERK12 Miunchene (2019, architektūrinės bendrovės MVRDV ir Nuyken von Oefele Architekten).
Prie Miuncheno yra Europos pietinės observatorijos būstinė Garchinge (1980 architektūrinė bendrovė Fehling+Gogel, išplėsta, 2010, architektūrinė bendrovė Auer Weber Architekten).
2271
-Miunchenas