Miùncheno lietùviai
Iki II pasaulinio karo
19 a. Miunchene studijavo rašytojas kunigas A. Baranauskas, archeologas T. Daugirdas, skulptorius A. Jucaitis, 20 a. pradžioje tapytojai M. Dobužinskis, P. Kalpokas, ekonomistas V. R. Jurgutis, po I pasaulinio karo – daugiau lietuvių, tarp jų rašytojai V. Mykolaitis-Putinas, B. Sruoga, dailininkai V. Eidukevičius, H. Kairiūkštytė-Jacinienė, J. Šileika, A. Žmuidzinavičius, medikas A. Gylys, kunigai P. Garmus, P. Penkauskas, ekonomistas P. Karvelis ir kiti. 1921–24 veikė Lietuvių studentų draugija (iniciatorius B. Sruoga, pirmininkas A. Gylys), 1922 – ateitininkų kuopa (pirmininkas P. Garmus, turėjo 15 narių). Iki II pasaulinio karo įkurta Lietuvių sąjunga 1945 turėjo 85 narius (pirmininkas kunigas V. Bagdonavičius).
Po II pasaulinio karo
Karui pasibaigus 1945 vasarą Miunchene ėmė telktis lietuviai karo pabėgėliai iš gretimų vietovių, net iš Austrijos. Dalis jų gyveno mieste privačiai, o maistą gaudavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės. Prieš mokslo metus suvažiavo apie 200 studentų; vėliau dar daugiau studentų pritraukė 1946 atidarytas Jungtinių Tautų pagalbos ir atkūrimo administracijos (UNRRA) universitetas, 1947 jame mokėsi 324, dėstė keliolika lietuvių, tarp jų inžinierius J. Gimbutas, architektas V. Landsbergis-Žemkalnis. Miunchene įsikūrė ir iš karo nelaisvės paleistų lietuvių karių. Iš viso privačiai mieste gyveno apie 800 lietuvių; į karo pabėgėlių stovyklas jie nesikėlė net tuomet, kai nuo 1945 pabaigoje Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenė maisto nebetiekė. Lietuvių gyveno trijose stovyklose: Lohengrino buvusiose kareivinėse (apie 600), buvusiose SS kareivinėse (apie 400) ir buvusios prieglaudos pastatuose, greta pastatytuose barakuose (apie 150). Lietuviai sudarė Lohengrino stovyklos gyventojų daugumą, todėl ją administravo. Nuo įsikūrimo čia buvo aktyvi kultūrinė lietuvių veikla: veikė pradžios mokykla, gimnazija, įvairūs kursai, chorai, tautinių šokių grupė. 1947 šią stovyklą uždarius, lietuviai perkelti į buvusių SS kareivinių stovyklą (iš viso apie 8000 įvairių tautybių pabėgėlių). Pradžios mokykla ir gimnazija veikė ir čia. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Miunchene nuomojamose patalpose veikė dar viena lietuvių pradžios mokykla, iki 1950 Lietuvių sąjungos Miuncheno apygardos ir apylinkės raštinės, Lietuvių katalikų kunigų sąjunga (1945 įkurta Miunchene) ir jos leidžiamo žurnalo Naujasis gyvenimas redakcija ir administracija, Aidų redakcija, spaudos kioskas, BALF ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus sandėlis, šių organizacijų įgaliotinių Jungtinių Amerikos Valstijų okupacinei zonai įstaigos. 1945–50 Miunchene gyveno nemaža lietuvių mokslininkų, menininkų, rašytojų, rengtos jų parodos, koncertai, paskaitos. 1945–49 Miunchene išleista 48 lietuviškos knygos (daugiausia UNRRA užsakyti vadovėliai mokykloms), 1944–47 čia leisti Aidai, 1945–47 Naujasis gyvenimas, 1946 Ateitis, 1945–46 Vox Unitas (vėliau Aidų dienos informacijos), 1947 Lietuvių katalikų kunigų sąjunga išleido Vox Temporis 3 numerius, Freimanno lietuvių sporto klubas leido Sporto žinias. 1949 iš Geesthachto į Miuncheną perkeltas evangelikų laikraštis Sandora.
20 a. antra pusė
Po 1950 dauguma lietuvių iš Miuncheno išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas šalis, 1959 čia tebegyveno 194 lietuviai (128 mieste ir apylinkėse, 20 Miuncheno senelių namuose ir 46 priemiestyje Ludwigsfelde; tarp jų kelios šeimos, po 1956 atvykusios iš SSRS okupuotos Lietuvos). 20 a. 6 dešimtmetyje Miunchene dar veikė lietuvių studentų ateitininkų, scenos mėgėjų grupės, skautai, bažnytinis choras, pradžios mokykla ir BALF įgaliotinio įstaiga (vadovavo I. Rugienius). 1952–58 Miunchene veikė Amerikos balso lietuvų skyrius, 1974 čia įsteigta Laisvės radijo Lietuvių tarnyba (1984 perkelta į Laisvosios Europos radiją). 20 a. 9 dešimtmetyje Miunchene tebeveikė šeštadieninė lituanistinė mokykla ir vaikų darželis.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990) į Miuncheno aukštąsias mokyklas vėl vyko studijuoti lietuvių, čia apsigyveno sukūrę šeimas, 21 a. pradžioje atvykę dirbti. Vokietijos lietuvių bendruomenės Miuncheno apylinkė (įkurta 1950 vietoj Lietuvių sąjungos; 2024 pirmininkas Vitalijus Kryževičius) rengia lietuvių tautinių, religinių, valstybės švenčių minėjimus, organizuoja sporto renginius, kuruoja atkurtą lituanistinę mokyklą (2023 buvo 5 skirtingo amžiaus vaikų nuo gimimo iki 16 m. grupės, dirbo 7 mokytojai ir jų padėjėjai). Vienoje Miuncheno bažnyčių kartą per mėnesį aukojamos Šv. Mišios lietuvių kalba.
2271